Vanaginiai paukščiai (Accipitriformes) tai paukščių (Aves) būrys, kuriam priklauso dauguma dieninių plėšriųjų paukščių, tokių kaip vanagai, ereliai ir suopiai. Būryje yra didžiausia vanaginių (Accipitridae) šeima, joje priskaičiuojamos 248 rūšys. Sekretorininių paukščių (Sagittariidae) ir Žuvininkinių (Pandionidae) šeimose po vieną rūšį. Viso jų būryje yra apie 250 rūšių, priklausančių šioms 3 šeimoms.

     Šiam būriui priskiriami įvairaus didžio plėšrūs paukščiai, turintys stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas su aštriais nagais. Pastaibis trumpas. Snapo pamatinėje dalyje apie šnerves yra geltonos minkštos odos plotas – vaškinė. Plunksnos prigulusios prie kūno, neryškių spalvų. Sparnai ilgi, su 10 didžiųjų plasnojamųjų ir su 12-14 vairuojamųjų plunksnų. Turi gerai išvystytą gūžį, kuris labai išsitempia. Paukščiai – monogamai. Pasižymi lytiniu dimorfizmu. Patelės būna stambesnės už patinus. Lizdą krauna aukštai medžiuose, kai kurios rūšys ant žemės. Deda 1-2 kiaušinius. Minta tik gyvūniniu maistu.

     Vanaginių paukščių paplitimo arealas apima beveik visą pasaulį, išskyrus Antarktidos žemyną ir kai kurias atokias vandenynų salas. Šio būrio atstovai yra prisitaikę gyventi pačiose įvairiausiose ekosistemose – nuo tundros ir spygliuočių miškų iki tropinių džiunglių bei dykumų. Daugelis šio būrio paukščių rūšių Lietuvoje yra saugomos ir įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, nes jų populiacijos tiesiogiai priklauso nuo tinkamų perėjimo vietų išsaugojimo.