Žygis Acinopus ambiguus yra vabalų rūšis, priklausanti žyginių (Carabidae) šeimai. Rūšį 1829 metais pirmą kartą aprašė prancūzų entomologas Pierre François Marie Auguste Dejean. 

      Tai vidutinio dydžio vabalai (genties atstovai paprastai siekia 11–17 mm). Kūnas masyvus, tvirtas, beveik cilindriškas, o nugarinė pusė išgaubta. Dažniausiai juodi, be metalo blizgesio. Kojos ir ūsai būna šiek tiek šviesesni nei likęs kūnas. Galva santykinai didelė ir plati. Ūsai ilgi, bet grakštūs. Viršutiniai žandai (mandibulės) yra asimetriški – dešinysis žandas turi specifinę išpjovą viršutiniame krašte. Prieškrūtinėlė  stipriai skersas (platesnis nei ilgas), jo pagrindas visiškai apgaubtas krašteliu. Užpakaliniai kampai gali būti siaurai arba plačiai suapvalinti. Antsparniai turi išilgines vageles, o jų paviršius paprastai yra plikas (be plaukelių). Patinai turi išplatėjusias priekinių ir vidurinių kojų pėdas (tarsi), kurių apatinėje dalyje yra prilimpantys šereliai, padedantys poravimosi metu. Patelių paskutinis pilvelio segmentas (anal sternite) galinėje dalyje būna pastebimai išpūstas.

     Acinopus ambiguus yra terofilinė rūšis, o tai reiškia, kad ji mėgsta šilumą ir sausumą. Jos pagrindiniai biotopai yra atviros erdvės. Dažniausiai aptinkama stepėse, sausose pievose ir ganyklose. Mėgsta purią, smėlingą ar žvyrinę dirvą, kurioje gali lengvai raustis (ši gentis pasižymi polinkiu kasti urvelius). Neretai randama javų laukuose ar pūdymuose, ypač pietiniuose regionuose (Viduržemio jūros baseine, Pietų Europoje). Dieną vabalai slepiasi po akmenimis, dirvos plyšiuose arba pačių išraustuose urveliuose, o aktyvūs tampa sutemų metu. Kadangi tai pietinė rūšis, ji vengia drėgnų miškų ar pelkėtų vietovių.