Šešiataškis žvitražygis (Agonum sexpunctatum) yra viena gražiausių ir ryškiausių Lietuvoje sutinkamų žyginių (Carabidae) šeimos vabalų rūšių. 

     Kūnas gana plokščias, pailgas, apie 7–10 mm ilgio. Galva ir priešnugarėlė (pronotum) paprastai yra metališkai žalios ar melsvos spalvos, o antsparniai (elytra) – ryškiai vario raudonumo, auksiniai arba bronziniai. Labai retai pasitaiko visiškai juodų individų. Kiekvienas antsparnis turi gilias išilgines vageles (striae). Tarp trečios ir ketvirtos vagelės paprastai yra 3 (iš viso 6) ryškios, negilios duobutės, kurios ir suteikė rūšiai pavadinimą. Antsparnių galai suapvalinti. Galva lygi, akys didelės ir išgaubtos. Antenos yra ilgos, siūliškos; nuo ketvirtojo narelio jos yra padengtos smulkiais plaukeliais. Žandai (mandibles) aštrūs ir simetriški. Priešnugarėlė plačiausia ties viduriu, su suapvalintais kampais. Jos šoniniai kraštai platūs ir kiek nelygūs. Kojos ilgos ir grakščios, pritaikytos greitam bėgimui. Priekinės blauzdos (pro-tibiae) turi specialią įpjovą antenoms valyti. Patinų priekinių kojų letenėlės (pro-tarsi) yra pastebimai praplatėjusios, palyginti su patelių, kas padeda jiems geriau laikytis poravimosi metu.

     Tai dieninis vabalas, mėgstantis drėgnas, atviras vietas, pavyzdžiui, miško aikšteles, pievas ar vandens telkinių pakrantes. Jis yra plėšrūnas, mintantis smulkiais bestuburiais.

     Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje – nuo Portugalijos ir Prancūzijos vakaruose iki Rusijos rytuose, taip pat Skandinavijoje (net virš poliarinio rato) ir Balkanų pusiasalyje. Įdomu tai, kad šis vabalas negyvena Airijoje. Paplitimo arealas tęsiasi per Mažąją Aziją, Sibirą iki pat šiaurės rytų Kinijos. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad rūšis aptinkama ir Kanadoje (pavyzdžiui, Ontarijuje), nors tai gali būti susiję su atsitiktiniu įvežimu.