Žvitražygis Agonum sordidum yra žyginių (Carabidae) šeimos vabalų rūšis. Ši rūšis pirmą kartą buvo moksliškai aprašyta prancūzų entomologo Pierre François Marie Auguste Dejean 1828 metais. Tai pietinė rūšis.

     Tai vidutinio dydžio vabalas (dažniausiai apie 7–9 mm ilgio), pasižymintis grakščiu, šiek tiek suplotu kūnu. Kūnas tamsus, dažniausiai juodas arba tamsiai rudas. Paviršius turi būdingą matinį arba silpną metalo spindesį. Priešnugarėlė yra palyginti plati, šonuose užapvalinta, o jos pamatinė dalis (prie antsparnių) paprastai turi ryškias įdubas. Antsparniai tiesūs ir ilgi su aiškiomis išilginėmis vagelėmis. Tarp vagelių esantys tarpai yra lygūs arba smulkiai taškuoti. Antsparnių trečiajame tarpe (skaičiuojant nuo siūlės) paprastai yra 3 smulkios duobutės su šereliais, kas yra svarbus diagnostinis genties požymis. Kojos ir antenos yra palyginti ilgos ir plonos, pritaikytos greitam bėgimui. Jų spalva gali varijuoti nuo tamsiai rudos iki beveik juodos.

     Kaip ir dauguma Agonum genties žygių, ši rūšis yra higrofilinė (mėgstanti drėgmę). Dažniausiai aptinkama vandens telkinių pakrantėse, drėgnose pievose ar pelkėtose vietose, po akmenimis ar augalų liekanomis drėgnoje dirvoje. Paplitimo arealas apima pietine Europą ir Viduržemio jūros regioną. Pietų ir Vidurio Europoje aptinkamas Albanijoje, Belgijoje, Graikijoje (įskaitant Kretos ir Dodekaneso salas), Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje bei Ukrainoje. Vakarų Azijoje plačiai paplitęs Izraelyje, Libane, Sirijoje ir Turkijoje.