Dirvoninis laukažygis (Amara majuscula) yra žyginių (Carabidae) šeimos vabalas. Mokslinis pavadinimas suteiktas entomologo Maximillien Chaudoir 1850 metais.

     Vidutinis vabalas, kūno ilgis yra 7-12 mm. Viršutinė kūno dalis dažniausiai yra juoda arba tamsiai ruda, dažnai turinti silpną metalo blizgesį. Kojos ir antenos paprastai yra šviesesnės – gelsvai rudos arba tamsiai raudonos. Prieškrūtinėlė santykinai plati, jos pamatinė dalis (apačia) tik šiek tiek įstriža arba visai ne įstriža. Tai svarbus požymis: pamatinė duobutė (pore puncture) nėra toje pačioje ašyje kaip pamatinė briauna, o tai skiria šią rūšį nuo kai kurių kitų Bradytus pogentės atstovų. Antenos vienspalvės, gelsvai rudos arba tamsiai raudonos spalvos. Patinų vidurinės blauzdos (mesotibiae) vidinėje pusėje neturi tankių šerelių, kas padeda juos atskirti nuo labai panašių A. apricaria patinų. Pateles atpažinti sunkiau, tačiau jos pasižymi platesne prieškrūtinėle nei minėtos A. apricaria rūšies patelės. Norėdami tiksliai identifikuoti šią rūšį, specialistai dažnai tiria patinų genitalijas (aedeagus), kurios pasižymi unikalia forma.

     Dažniausiai aptinkamas atvirose vietose, kultūrinėse dirvose, daržuose ar tarp piktžolių. Tai plėšrus vabalas, tačiau mityba gali būti mišri.

     Ši rūšis yra kilusi iš Vakarų Sibiro, tačiau XX a. pradžioje, tikėtina, per Transsibiro magistralę, išplito į Centrinę Europą. Dabar aptinkamas daugelyje Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Airiją, Belgiją ir Suomiją.