Anisodactylus binotatus - Dvitaškis žygis

     Dvitaškis žygis (Anisodactylus binotatus) yra žyginių (Carabidae) šeimos vabalas, kilęs iš Europos, tačiau dabar paplitęs visame pasaulyje, įskaitant Šiaurės Ameriką ir Naująją Zelandiją.

     Vidutinio dydžio vabalas, paprastai siekiantis 10–13 mm ilgį. Kūnas pailgas, vidutiniškai išgaubtas. Dominuoja juoda spalva. Antsparniai dažniausiai yra matiniai (neblizgūs), o kojos – juodos arba tamsiai rudos. Ryškiausias bruožas – dvi raudonos dėmės ant kaktos (tarp akių). Jos gali būti ryškios arba blankesnės, kartais susilieja į vieną. Prieškrūtinėlė (pronotum) plati, beveik kvadrato formos, jos kraštai link pagrindo šiek tiek susiaurėja. Jos kampuose ties pagrindu yra nedideli įdubimai (duobutės), kurie paprastai būna tankiai taškuoti. Antsparniai turi ryškias išilgines vagas. Kraštuose (ypač galinėje dalyje) padengti labai smulkiais, trumpais, pilkšvais ar gelsvais plaukeliais. Kojos stiprios, pritaikytos bėgiojimui. Patinų priekinės letenos (tarsi) yra išplatėjusios ir apačioje turi tankių plaukelių šepetėlius – tai padeda jiems geriau laikytis ant patelės poravimosi metu. Ši rūšis turi gerai išvystytus plėvinius sparnus ir geba skraidyti. 

     Mėgsta drėgnas vietas, pavyzdžiui, pievas prie vandens telkinių, pelkes ar dirbamus laukus su molingu dirvožemiu. Dažnai aptinkamas po akmenimis, rąstais ar augalų liekanomis. Suaugę vabalai paprastai yra aktyvūs naktį, tačiau šiltomis dienomis gali pasirodyti ir šviesiu paros metu. Jie turi sparnus ir gerai skraido, todėl lengvai plinta naujose teritorijose. Pagautas šis vabalas gali išskirti stipraus acto kvapo skystį, kuris naudojamas kaip gynybinė priemonė prieš plėšrūnus. Lervos yra mėsėdės ir minta smulkiais kirminais bei moliuskais. Suaugėliai tampa visaėdžiais – jie minta ne tik smulkiais gyviais, bet ir sėklomis ar net braškėmis.

     Rūšis kilusi iš Europos, kur ji aptinkama beveik visame žemyne – nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono. Introdukuota Šiaurės Amerikoje, kurioje įsitvirtinusi pakrančių valstijose. Naujoji Zelandijoje pirmą kartą užfiksuota 1938 m. Kanterberyje, vėliau paplito po visą šalį. Taip pat aptinkama Australijoje ir Tasmanijoje. Aptinkama Azijoje (pvz., Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Uzbekistane), Šiaurės Afrikoje bei Atlanto vandenyno salose (pvz., Azoruose, Madeiroje).