Pietinis geltontaškis melsvys (Aricia cramera) yra melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. 

      Tai nedidelis dieninis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 28–30 mm. Šios rūšies drugių lytinis dimorfizmas yra neryškus, todėl patinų ir patelių sparnų viršutinės pusės fonas yra vienodai tamsiai rudas. Abiejų lyčių sparnų kraštuose išsidėsčiusi ryški, pusmėnulio formos oranžinių arba raudonų dėmių juosta. Sparnų pakraštiniai kuteliai yra margi – jie balti, tačiau ties gyslomis pertraukti tamsių plaukelių grupių. Apatinė sparnų pusė pasižymi pilkai rudu atspalviu, margintu juodomis akelėmis su baltais apvadais. Vikšrai yra tipiškos melsvių šeimai būdingos vėžliuko formos, suploti ir nežymiai plaukuoti. Jaunų vikšrų kūnas yra šviesiai žalios spalvos, o išilgai nugaros ir šonų driekiasi rausvos arba gelsvos linijos. Suaugę vikšrai prieš lėliukės stadiją gali įgyti tamsesnį ar net purpurinį atspalvį, padedantį jiems geriau užsimaskuoti ant mitybinių augalų. Ši specifinė vikšro morfologija užtikrina puikią mimikriją natūralioje aplinkoje tarp snaputinių augalų lapų. 

     Pietinis geltontaškis melsvys aptinkamas sausose, gėlėtose ir saulėtose pievose, uolėtuose šlaituose bei Viduržemio jūros regiono krūmynuose. Ši rūšis puikiai prisitaikiusi prie kalkingų dirvožemių, kur gausiai auga jos mitybiniai augalai. Drugiai yra aktyvūs dieną, maitinasi įvairių lauko gėlių nektaru, o patinai dažnai demonstruoja teritorinį elgesį. Žemesnėse vietovėse ir šilto klimato zonose, pvz., Kanarų salose, šie melsviai skraido ištisus metus ir išvysto kelias generacijas. Šiaurinėse arealo dalyse ar kalnuose skraidymo periodas trunka nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, paprastai išsivystant dviem ar trims generacijoms. Patelės kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų, dažniausiai snaputinių (Geraniaceae) ir švitrūninių (Cistaceae) šeimos atstovų, lapų. Vikšrai maitinasi naktimis, o dieną slepiasi prie augalo pagrindo arba dirvožemyje. Šios rūšies vikšrai išskiria saldų skystį, kuris vilioja Lasius, Formica ar Cataglyphis genčių skruzdėles. Skruzdėlės už tai suteikia vikšrams apsaugą nuo parazitų ir plėšrūnų. Žiemoja šie vabzdžiai vikšro stadijoje, pasislėpę po akmenimis ar sausoje paklotėje. 

     Paplitimo arealas apima vakarų ir pietų Viduržemio jūros regioną, kur jis laikomas vietine rūšimi. Šis drugys yra plačiai paplitęs visame Pirėnų pusiasalyje, todėl jo gausios populiacijos aptinkamos Ispanijoje ir Portugalijoje. Šiaurės Afrikoje jo arealas tęsiasi per Maroką ir Tunisą, apimdama Atlaso kalnų regionus. Rūšis taip pat yra kolonizavusi kelias salų teritorijas, įskaitant Kanarų salas Atlanto vandenyne bei Menorką (Balearų salynas) ir Sardiniją Viduržemio jūroje. Geografiškai šis melsvys beveik visiškai pakeičia savo artimą giminaitį – geltontaškį melsvį (Aricia agestis) – minėtose pietinėse teritorijose. Vienintelė žinoma vieta, kur abiejų melsvių rūšių arealai persidengia ir jos gali skraidyti kartu, yra Prancūzijos Pirėnų kalnų pusė.