Gaminis žvilgūnas (Autographa gamma) yra pelėdgalvinių (Noctuidae) šeimos drugys. Tai tolimasis migrantas, kasmet pavasarį atskrendantis iš pietų, o rudenį pasitraukiantis atgal.

     Suaugusio drugio išskleistų sparnų plotis siekia nuo 35 iki 40 milimetrų. Priekinių sparnų spalva varijuoja nuo sidabriškai pilkos iki tamsiai rudos ar aksominės juodos. Šie sparnai yra išmarginti sudėtingu šviesių ir tamsių linijų bei dėmių raštu. Sparnų centre ryškiai švyti sidabrinė žymė, primenanti graikišką raidę „gama“. Užpakaliniai sparnai yra šviesiai rudi su pastebimai tamsesniu, plačiu išoriniu kraštu. Drugelio galva, krūtinė ir pilvelis yra tankiai apaugę pilkai rudais plaukeliais. Ant krūtinės viršutinės dalies iš plaukelių susidaro charakteringi, išsikišę kuodukai. Suaugęs vikšras yra žalios spalvos su keliomis baltomis išilginėmis juostomis. Vikšras turi tik tris poras pilvelio kojų, todėl ropodamas kilnoja kūną kaip sprindis. 

     Gaminis žvilgūnas yra ypač plastiška ir prie aplinkos lengvai prisitaikanti rūšis, todėl gyvena labai įvairiose vietose. Labiausiai mėgsta pievas, ganyklas, laukus, miško aikšteles ir dykvietes. Dažnai aptinkamas daržuose, vaismedžių soduose, runkelių, liucernų, dobilų ir javų laukuose. Drugiai dažni miestų parkuose, skveruose, gėlynuose ir privačių namų kiemuose. Dėl stiprių migracinių savybių vasarą šį drugį galima sutikti beveik visur – nuo lygumų iki kalnų (iki 2500 metrų aukščio). Skraido gegužės - spalio mėnesiais. Drugys yra aktyvus tiek naktį, tiek saulėtomis dienomis. Suaugėliai intensyviai maitinasi įvairių žydinčių augalų nektaru, kad sukauptų energijos skrydžiams. Patelė apatinėje lapų pusėje krūvelėmis padeda nuo 500 iki 1500 kiaušinėlių. Vikšrai išsirita per 3–5 dienas ir maitinasi apie 2–3 savaites. Vikšras virsta lėliuke retame šilkiniame kokone tiesiai ant maitinamojo augalo. Per metus Lietuvoje išsivysto 1–2, o palankiais metais – net 3 šio drugio kartos. Vikšrai polifagai, maitinasi daugiau nei 300 rūšių augalais. Jie graužia lapus, pumpurus ir kartais vaisius. Labiausiai pažeidžiamos kultūros: kopūstai, burokėliai, bulvės, pomidorai, salotos, cukriniai runkeliai, linai, ankštiniai augalai ir javai. Vikšrai lapuose išgraužia dideles skyles, o esant masiniam antplūdžiui gali nugraužti lapus visiškai, palikdami tik stambiausias gyslas ir lapkočius.

     Tai yra nepaprastai plačiai paplitęs drugys, aptinkamas visoje Palearktikoje. Dėl savo puikių skraidymo gebėjimų ir masiškos migracijos jo paplitimo arealas nuolat kinta priklausomai nuo metų laiko. Rūšis aptinkama absoliučiai visoje Europoje – nuo Viduržemio jūros regiono iki Islandijos, Skandinavijos ir net Grenlandijos. Azijoje paplitęs per visą Rusiją (Sibirą), Centrinę Aziją, Turkiją, Iraną, Iraką, Šiaurės Indiją iki pat Kinijos, Korėjos bei Japonijos. Nuolat gyvena ir veisiasi Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėse, įskaitant Maroką, Alžyrą, Tunisą, Libiją ir Egiptą. Šiltojo klimato zonose (Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose) šis drugys gyvena ištisus metus, nes ten sėkmingai žiemoja. Šiaurės ir Centrinėje Europoje (taip pat Lietuvoje) drugiai žiemą dažniausiai iššąla, todėl kasmet pavasarį šios teritorijos yra iš naujo apgyvendinamos migrantų iš pietų. Palankiais vasaros mėnesiais jie nukeliauja iki pat poliarinio rato.