Pelkinė baktra (Bactra lancealana) yra lapsukių (Tortricidae) šeimos drugių rūšis.

    Pelkinė baktra yra labai nedidelis drugelis – jos sparnų plotis svyruoja nuo 11 iki 20 mm, o patelės dažniausiai yra stambesnės už patinus. Priekiniai sparnai yra siauri ir smailėjantys, spalva kinta nuo gelsvai pilkos iki ochrinės ar tamsiai rudos. Priekinių sparnų raštas yra labai polimorfiškas: vienų individų sparnai turi smulkų tinklišką ar banguotą piešinį, kitų – išilginę tamsią juostą arba ryškią diskalinę dėmę sparno centre. Užpakaliniai sparnai yra vienalyčiai, pilki arba rusvai pilki, su ilgais sparnų kutais palei vidinį kraštą. Ramybės būsenoje drugys sparnus suglaudžia stogeliu virš pilvelio, todėl jo kūno kontūras tampa labai pailgas ir siauras. Kadangi visi šie požymiai nuolat keičiasi ir yra būdingi kelioms skirtingoms rūšims, pagal nuotrauką negalima priimti galutinio taksonominio sprendimo. Kad būtų visiškai tikri, specialistai turi ištirti drugelio genitalijas. 

     Ši rūšis yra higrofilinė, todėl pagrindinės jos populiacijų buveinės yra šlapynės, žemapelkės, tarpinio tipo pelkės, durpynai bei natūralių vandens telkinių pakrančių augalija. Nepaisant to, dėl ekologinio plastiškumo pelkinė baktra dažnai kolonizuoja antrinius biotopus – drėgnas miško aikšteles, proskynas, kirtavietes, pakelių griovius ir periodiškai užtvindomas pievas, kuriose susidaro mikroklimatas, tinkamas mitybinių augalų vegetacijai. Lietuvos klimato sąlygomis išsivysto dvi generacijos. Drugiai skraido nuo gegužės vidurio iki spalio pradžios. Drugiai aktyvūs sutemus ir naktį. Dienos metu drugiai tupi žolių tankmėje ir skrenda tik mechaniškai pabaidyti. Sutemus prasideda aktyvi partnerio paieška, kopuliacija, kiaušinėlių dėjimas, suaugėliai noriai skrenda į dirbtinius ultravioletinės šviesos šaltinius. Vikšrai  vystosi grauždami takus mitybinių augalų stiebuose bei šakniastiebiuose. Minta vikšrių (Juncus), viksvų (Carex), meldų (Scirpus) ir nendrių (Phragmites) genčių augalais. Žiemoja vikšro stadijoje, pasislėpusi mitybinio augalo stiebo apatinėje dalyje arba sausoje paklotėje. 

     Palearktinė rūšis, kurios paplitimo arealas apima beveik visą Europą (nuo Viduržemio jūros regiono iki Skandinavijos šiaurinių dalių ir Didžiosios Britanijos salyno), taip pat driekiasi per Mažąją Aziją, Vidurinę Aziją bei Sibirą iki pat Tolimųjų Rytų. Lietuvoje pelkinė baktra yra dažna rūšis.