Dvidėmis pievažygis (Badister bullatus) yra nedidelė, spalvinga žyginių (Carabidae) šeimos vabalų rūšis. Ilgą laiką jis buvo vadinamas Badister bipustulatus.

     Nedidelis vabalas, kurio ilgis svyruoja tarp 5–6,5 mm. Galva juoda, santykinai suplota. Priešnugarė ryškiai oranžinė arba raudonai ruda, širdies formos, su šviesesniais kraštais. Antsparniai oranžinio-rudo pagrindo su būdingu juodu raštu – viena didele bendra juoda dėme gale ir dviem mažesnėmis dėmėmis priekinėje dalyje. Skydelis (scutellum) juodos spalvos, kas padeda atskirti nuo kai kurių panašių rūšių. Antenos ilgos ir plonos. Pirmi trys segmentai paprastai yra šviesesni (oranžiniai), o kiti – tamsesni. Visos trys poros kojų yra oranžinės arba gelsvos spalvos, pritaikytos greitam bėgimui. Asimetriški ir tvirti viršutiniai žandai (mandibulės), kurie yra trumpesni nei kitų žygių. Dešinė mandibulė turi įdubimą viršutiniame paviršiuje – tai svarbus genties identifikavimo požymis. Patinėliai turi praplatėjusius priekinių kojų pėdas (tarsus), kurios padeda laikytis poravimosi metu. Kadangi B. bullatus yra vizualiai panašus į B. meridionalis, galutiniam rūšies patvirtinimui entomologai dažnai tiria patinėlių aedeagus (genitalijų struktūrą). 

     Aptinkamas įvairiose buveinėse: miškuose (lapuočių miškų paklotėje), soduose, upių pakrantėse, pievose bei ruderalinėse vietose. Dažnai aptinkamas drėgnose vietose, pavyzdžiui, po pūvančiais lapais ar samanomis. Suaugėliai paprastai išsirita rudenį ir žiemoja.Tai naktiniai vabalai, kurie dieną slepiasi po akmenimis, lapais, rąstais ar samanomis. Jie yra plėšrūs – minta smulkiais bestuburiais, pavyzdžiui, amarais ir kirmėlėmis. Badister bullatus naudoja cheminę gynybą, išskirdami medžiagas, kurios atbaido plėšrūnus. 

     Plačiai paplitęs visoje Europoje (nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono) ir rytuose iki Vakarų Sibiro bei Kaukazo.