Pievažygis Badister unipustulatus yra nedidelis žyginių (Carabidae) šeimos vabalas.

     Suaugėlio kūno ilgis svyruoja nuo 7 iki 9 mm. Jis yra vienas didesnių savo genties atstovų Lietuvoje. Antsparnių agrindinė spalva – raudonai ruda arba gelsvai ruda. Antsparnių gale yra po vieną didelę, pusiau apvalią juodą dėmę. Šios dėmės dažnai nesiliečia ties siūle, o jų forma yra pagrindinis rūšies atpažinimo bruožas (lot. unipustulatus reiškia „vienadėmis“). Antsparniai turi ryškias išilgines vagutes (striae). Paviršius pasižymi vaivorykštiniu spindesiu, kuris ypač matomas ryškioje šviesoje. Prieškrūtinėlė širdies formos arba suapvalintas, dažniausiai tamsiai ruda arba juoda, dažnai su šviesesniais kraštais. Viršutinės lūpos (labrum) išpjova yra gili ir asimetriška – tai išskirtinis Badister genties bruožas. Viršutiniai žandai (mandibulės) yra trumpi, buki ir taip pat pasižymi asimetrija. Kojos ilgos, pritaikytos greitam bėgiojimui. Spalva paprastai šviesesnė nei kūno – gelsva arba oranžinė. Antenos taip pat yra šviesios spalvos. 

     Dažniausiai sutinkamas drėgnose vietose, pavyzdžiui, pelkėse, drėgnose pievose, miškuose ar prie vandens telkinių. Suaugėliai paprastai žiemoja. Rūšis aptinkama beveik visoje Europoje – nuo Skandinavijos pietų iki Viduržemio jūros regiono šiaurinės dalies. Arealas tęsiasi į rytus per Vakarų Sibirą iki pat Vidurinės Azijos ir Kaukazo. Lietuvoje jis priskiriamas prie žygių, gyvenančių pievų ar vandens telkinių pakraščių ekosistemose.