Daugiataškis žygis (Blethisa multipunctata) yra vabalų rūšis, priklausanti žyginių (Carabidae) šeimai. 

     Vabalas yra vidutinio dydžio, paprastai 10–14 mm ilgio. Kūnas pailgas, tvirtas, būdingas bėgiojantiems plėšrūnams. Dominuoja juoda spalva, tačiau visas kūnas turi stiprų bronzinį, vario ar net žalsvą metalo blizgesį. Antsparniuose yra išilginės vagutės, o tarp jų – dvi eilės gilių, stambių duobučių (fovea). Šios įdubos dažnai būna ryškesnio metalo atspalvio nei likęs paviršius. Prieškrūtinėlė yra plati, šonuose stipriai užapvalinta ir turi aiškiai išreikštą kraštinę apvadą. Paviršius šiurkštus, tankiai taškuotas. Galva didelė su išpūstomis akimis, kas būdinga aktyviai medžiojantiems dieniniams vabalams. Antenos vidutinio ilgio, tamsios. Kojos ilgos ir pritaikytos greitam judėjimui. Nors vabalas gyvena prie vandens, jo kojos nėra virtusios irklais – jis bėgioja pakrančių dumblu ir augalais.

     Aptinkamas drėgnose vietose – ežerų, upių ir upelių pakrantėse, pelkėse bei drėgnose pievose. Mėgsta dumblingą ar smėlingą substratą su vešlia augmenija (pavyzdžiui, viksvomis), bet vengia vietų, kur dominuoja kiminai. Rūšis yra dieninė ir plėšri. Vabalai aktyviai medžioja atvirose, saulėtose vietose netoli vandens. Jie puikiai skraido. Aktyvūs nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio. Blethisa multipunctata pasižymi unikaliu gebėjimu nardyti. Išgąsdintas arba ieškodamas grobio, vabalas gali panerti ir išbūti po vandeniu iki valandos. Po vandeniu jis kvėpuoja naudodamas oro atsargas, esančias po antsparniais. 

     Tai holarktinė rūšis, paplitusi visame šiauriniame pusrutulyje: Europoje, Šiaurės Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Europoje paplitusi beveik visoje Europoje – nuo Britų salų iki Rusijos, įskaitant Skandinaviją ir Centrinę Europą. Aptinkama Rusijos Sibiro dalyje bei Japonijoje (Hokaido saloje). Natūraliai gyvena Aliaskoje ir Kanados subarktinėse teritorijose (pavyzdžiui, Nunavute, Šiaurės vakarų teritorijose). Lietuvoje ši rūšis laikoma ledynmečio reliktu.