Kūmutiniai (Bombinatoridae) yra beuodegių varliagyvių (Anura) šeima, kurią sudaro dvi gentys ir apie 10 rūšių.

     Kūmutiniai pasižymi plokščiu, diskiniu kūnu su trumpomis galūnėmis ir beuodegiams varliagyviams būdinga sandara. Jų oda yra gumbuota, šiurkšti ir nusėta daugybe karpų, kurios išskiria nuodingas, plėšrūnus atbaidančias gleives. Šios šeimos atstovų būgnelis (išorinė klausos membrana) yra visiškai paslėptas po oda arba redukuotas. Akys išsidėsčiusios galvos viršuje, o jų vyzdžiai yra unikalios širdelės arba trikampio formos.Viršutiniame žandikaulyje kūmutės turi smulkius dantis, tačiau apatinis žandikaulis yra visiškai be dantų. Užpakalinės galūnės turi gerai išvystytas plaukiamąsias plėves, kurios palengvina judėjimą vandens telkiniuose. Suaugę individai neturi krūtinės kaulo (krūtinkaulio) tarytum tikrosios varlės, nes jų griaučių sandara išlieka primityvi. Patinai neturi išorinių rezonatorių, todėl poravimosi garsus išgauna įkvėpdami orą į vidinius gerklės maišus. Kūno viršutinė pusė yra slepiamosios, pilkšvai žalsvos arba rudašonės spalvos, padedančios susilieti su dumblu. Pilvinė kūno dalis išsiskiria ryškiu, kontrastingu raudonu, oranžiniu arba geltonu dėmėtumu, pranešančiu apie gyvūno toksiškumą. 

     Kūmutinių šeimos buveinės pasaulyje skirstomos į du skirtingus tipus. Eurazijoje Bombina genties atstovai renkasi ramius, seklus ir saulėtus vandens telkinius. Tolimųjų Rytų kūmutė (Bombina orientalis) paplitusi miškuose, drėgnose pievose ir spygliuočių taigoje, kur veisiasi balose ar ryžių laukuose. Geltonpilvė kūmutė (Bombina variegata) Vidurio ir Pietų Europoje puikiai prisitaikiusi prie laikinų biotopų – gilių miško provėžų, uolėtų upelių pakraščių bei karjerų, pasižymėdama didele tolerancija netgi prastai vandens kokybei. Pietryčių Azijos salose Barbourula gentis renkasi sraunius kalnų upelius. Filipininė plokščiagalvė varlė (Barbourula busuangensis) ir Borneo plokščiagalvė varlė (Barbourula kalimantanensis) gyvena tik nepaliestuose, šaltuose ir itin srauniuose atogrąžų miškų kalnų upeliuose. Jos aptinkamos po vandeniu, besislepiančios po dideliais uolų rieduliais. Kūmutės yra plėšrūs varliagyviai, kurie grobį griebia tiesiogiai burna, nes jų storas liežuvis yra visiškai priaugęs prie burnos dugno. Suaugę individai aktyviai maitinasi įvairiais sausumos bei vandens bestuburiais, o jų augalėdžiai buožgalviai dažniausiai gramdo lūpomis dumblius. Šios šeimos patinai neturi išorinių rezonatorių, todėl specifinius poravimosi garsus išgauna netipiškai – įkvėpdami, o ne iškvėpdami orą. Veisimosi sezono metu patelės porcijomis išneršia iki kelių šimtų ikrelių, kuriuos pritvirtina prie vandens augalų stiebų. Gynybinei elgsenai būdingas refleksas, kuomet gyvūnas išsiriečia ir ryškiu pilvu įspėja plėšrūnus apie savo odos toksiškumą. Pasaulinėje faunoje aptinkama išskirtinė Borneo plokščiagalvė varlė, kuri evoliuciškai visiškai prarado plaučius ir kvėpuoja tik per odą.