Žygis Broscus nobilis yra vabalų rūšis, priklausanti žyginių (Carabidae) šeimai. Šią rūšį 1828 metais pirmasis moksliškai aprašė prancūzų entomologas Pierre François Marie Auguste Dejean. 

     Tai palyginti dideli vabalai (dažniausiai siekia apie 20–25 mm). Jų kūnas yra pailgas, tvirtas ir kiek cilindriškas, o ne plokščias, kaip daugelio kitų žygių. Galva yra labai stambi ir plati (todėl senasis genties pavadinimas buvo Cephalotes, kilęs iš graikų kalbos žodžio „galva“). Ji turi stiprias, į priekį nukreiptas mandibules (viršutinius žandus), pritaikytas grobiui griebti ir smulkinti. Prieškrūtinėlė yra širdies formos, stipriai susiaurėjusi ties pagrindu. Tai sukuria ryškų „liemenį“ tarp prieškrūtinėlės ir antsparnių – tai vienas pagrindinių Broscus genties atpažinimo ženklų. Antsparniai yra pailgi, lygūs arba su labai smulkiomis eilėmis taškelių. Skirtingai nei kai kurių kitų žygių, jų antsparniai paprastai neturi ryškių vagelių ar raštų. Dažniausiai visas kūnas yra juodas, matinis arba su silpnu blizgesiu. Kojos gali būti tamsiai rudos arba juodos (nors sinonimas Broscus rufipes sufleruoja apie „raudonkojį“ variantą, tai dažniau būdinga jauniems arba specifinių populiacijų individams). Jos tvirtos, pritaikytos greitam bėgimui ir rausimui. Priekinės kojos dažnai turi specifinius spygliukus ar šerelius, padedančius kasti urvelius smėlyje ar purve.

     Kaip ir dauguma Broscus genties atstovų, ši rūšis teikia pirmenybę atviroms teritorijoms su reta augalija. Jie dažniausiai aptinkami vietose, kur dirvožemis yra smėlingas arba purus (aliuvinis). Tokia dirva jiems būtina, nes vabalai yra puikūs rausikai – dieną jie praleidžia savo išraustuose urveliuose, o naktį išlenda medžioti. Dažnai stebimi netoli upių, ežerų ar jūrų pakrančių (ypač smėlingose kopose ar kopas primenančiose buveinėse), kur dirvožemis išlieka pakankamai drėgnas giliau po paviršiumi, kad vabalas neišdžiūtų karštomis dienomis. Be pačių išraustų urvų, jie mėgsta slėptis po dideliais akmenimis, medžių šaknimis ar kitais objektais, kurie suteikia pavėsį ir apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių. Jie yra aktyvūs plėšrūnai, mintantys kitais smulkiais bestuburiais.

     Paplitimo arealas apima rytines Viduržemio jūros regiono dalis ir Artimuosius Rytus. Aptinkamas Bulgarijoje, Graikijoje (įskaitant Kretą) ir Europinėje Turkijoje, Anatolijoje, Kipre, Izraelyje, Libane ir Sirijoje.