Šukažygis Calathus erratus yra vabalų rūšis, priklausanti žyginių (Carabidae) šeimai. Tai nedidelis, paprastai tamsios spalvos vabalas, paplitęs Europoje ir Šiaurės Azijoje. 

     Vabalas yra vidutinio dydžio, paprastai siekia 8–12 mm. Kūnas pailgas, kiek paplokščias. Viršutinė pusė (prieškrūtinėlė ir antsparniai) dažniausiai yra juoda arba tamsiai ruda, matinio blizgesio. Prieškrūtinėlės forma yra artima kvadratui, tačiau šiek tiek siaurėjanti į priekį. Kampai paprastai būna statūs arba šiek tiek užapvalinti. Antsparniai turi aiškias išilgines vageles. Svarbus požymis – antsparnių kraštuose ir trečiojoje vagelėje dažnai yra smulkios duobutės (poros). Skirtingai nei kai kurios kitos žygių rūšys, C. erratus dažniausiai turi gerai išvystytus sparnus ir geba skraidyti, nors pagrindinis judėjimo būdas yra bėgimas. Kojos ir antenos paprastai yra šviesesnės už kūną – rudos arba gelsvai rudos. Kojos pritaikytos greitam bėgimui, o pėdos turi smulkius dantukus (būdinga Calathus genčiai).

     Tai tipiška atvirų ir sausų vietovių rūšis. Vabalas dažnai aptinkamas kopose, smėlio karjeruose bei sausuose pušynuose su smėlingu pogrupiu. Mėgsta saulėtas vietas, kur augalija yra reta. Tai gali būti viržynai, dykvietės, sausos pievos ar dirvonai. Kartais aptinkamas pasėliuose (pavyzdžiui, javų laukuose), jei dirvožemis ten pakankamai lengvas ir sausas. Nors tai nėra tikras miško gyventojas, jį galima rasti šviesiuose, retuose miškuose (ypač šiluose) ir jų pakraščiuose. Vabalas yra aktyvus naktį, o dieną slepiasi po akmenimis, medienos gabalais ar giliai samanose, kad išvengtų perkaitimo.

      Sutinkamas beveik visoje Europoje – nuo Skandinavijos šiaurėje iki Viduržemio jūros regiono pietuose. Tačiau ji dažnesnė Vidurio ir Šiaurės Europoje. Paplitimo arealas tęsiasi per Rusiją (Sibirą) iki pat Rytų Azijos. Šiaurės Amerikoje ji buvo atsitiktinai įvežta ir dabar aptinkama kai kuriose Kanados bei JAV dalyse (pavyzdžiui, Niufaundlande).