Puikiažygis Calosoma algiricum yra vabalų rūšis, priklausanti žyginių (Carabidae) šeimai. Rūšį 1885 m. aprašė prancūzų entomologas Joseph Jean Baptiste Géhin. 

     Tai stambus vabalas, kurio kūno ilgis paprastai svyruoja tarp 22 ir 29 mm. Kūnas masyvus, platus ir kiek plokščias. Lyginant su kitais žygiais, Calosoma genties atstovų krūtinės skydas yra neproporcingai platus, o pilvelis – trumpesnis ir platesnis. Dominuoja juoda arba tamsiai ruda spalva. Antsparniai dažnai turi silpną bronzinį ar vario atspalvį, tačiau jie nėra ryškiai metalizuoti. Antsparniai turi ryškias išilgines vageles. Tarp vagelių matomos smulkios duobutės (skulptūra), kurios gali būti šiek tiek šviesesnės ar blizgesnės. Galva tvirta su didelėmis, išsprogusiomis akimis (gera rega medžioklei). Mandibulės yra ilgos, aštrios ir lenktos – jos skirtos pradurti ir laikyti minkštą grobį, pavyzdžiui, stambius vikšrus. Kojos ilgos ir bėgiojamojo tipo. Priekinės kojos neturi tokių stiprių kasamųjų organų, nes vabalas didžiąją laiko dalį praleidžia ant žemės paviršiaus ar lipdamas augalais. 

     Tai tipiška dykumų ir pusdykumių rūšis, prisitaikiusi prie sauso ir karšto klimato. Pagrindinė šių vabalų gyvenamoji aplinka yra dykumos ir pusdykumės, kur jie aptinkami smėlingose ar akmenuotose vietovėse. Nors rūšis dykuminė, oazės yra vienos svarbiausių jų susitelkimo vietų dėl didesnės augalijos ir grobio (vikšrų) gausos. Taip pat mėgsta sausas pievas, kopas ar druskingas lygumas su reta augalija. Kaip ir kiti Calosoma genties atstovai, jie gali išskirti stipraus, nemalonaus kvapo skystį iš liaukų pilvelio gale, kad atbaidytų plėšrūnus. Šie vabalai turi gerai išvystytus sparnus ir yra puikūs skrajūnai. Tai leidžia jiems migruoti dideliais atstumais ieškant maisto šaltinių. Šie vabalai laikomi naudingais žemės ūkyje ir miškininkystėje, nes padeda kontroliuoti kenksmingų drugių populiacijas.

     Ši rūšis aptinkama Šiaurės Afrikoje (pvz., Alžyre, Tunise, Libijoje), Pietų Europoje (pvz., Graikijoje) bei kai kuriose Vakarų Sacharos ir Vidurinės Azijos dalyse. Kadangi ši rūšis gausiai aptinkama Alžyre, iš čia ir kilo pavadinimas algiricum.