Dirvinis puošniažygis (Carabus arvensis) yra vidutinio dydžio vabalas, priklausantis žyginių (Carabidae) šeimai. Rūšį pirmasis aprašė Johann Friedrich Wilhelm Herbst 1784 metais. 

     Tai vidutinio dydžio vabalas, paprastai siekiantis 16–22 mm ilgį. Viršutinė kūno pusė dažniausiai būna juodai ruda, bronzine arba vario spalvos. Kartais pasitaiko individų su žalsvu ar melsvu kraštų atspalviu. Apatinė kūno dalis visada juoda. Antsparniai yra išgaubti, juose matomos aiškios išilginės vagelės. Tarp vagelių išsidėstę trys eilės smulkių duobučių ir būdingi grandininiai gumburėliai (jie atrodo kaip trumpos, pakeltos linijos). Priešnugarėlė plati, šiek tiek širdies formos, jos paviršius smulkiai taškuotas arba raukšlėtas. Kraštai paprastai būna šiek tiek užlenkti į viršų. Galva proporcinga, su stipriais, į priekį nukreiptais žandais (mandibulėmis). Antenos ilgos, siekiančios maždaug trečdalį kūno ilgio. Ilgos ir bėgiojimui pritaikytos kojos, būdingos visiems žygiams. Patinų priekinių kojų pėdos yra šiek tiek platesnės nei patelių (tai padeda jiems geriau laikytis poravimosi metu). Kaip ir daugelis Carabus genties atstovų, C. arvensis turi sunykusius plėvinius sparnus, todėl neskraido.

     Dažniausiai aptinkamas šviesiuose pušynuose, retmiškiuose ar mišriuose miškuose. Jis vengia labai tankių ir tamsių miškų masyvų. Tai viena būdingiausių rūšių viržynams (Calluna bendrijoms), sausoms pievoms ir miško aikštelėms. Mėgsta smėlingą arba durpingą dirvą, kuri pavasarį greitai įšyla. Tai jam svarbu, nes rūšis yra aktyvi pavasarį. Tai plėšrus vabalas, aktyvus daugiausia pavasarį ir vasarą. 

     Palearktinė rūšis. Sutinkamas beveik visoje Europoje – nuo Skandinavijos šiaurėje iki Italijos ir Balkanų kalnų pietuose. Vakaruose jo arealas siekia Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Azijoje rūšis paplitusi per visą Rusijos miškų zoną, Sibirą, Kazachstaną, Mongoliją iki pat Tolimųjų Rytų (Sachalino, Kurilų salų), Šiaurės Kinijos, Korėjos pusiasalio ir Japonijos (Hokaido salos). Lietuvoje ši rūšis dažniau aptinkama pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse, kur gausu smėlingų dirvožemių ir šviesių pušynų. Vidurio ir šiaurės Lietuvoje, kur vyrauja derlingesni, sunkūs dirvožemiai, ji sutinkama gerokai rečiau.