Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger) yra kirinių (Laridae) šeimos, žuvėdrinių (Sterninae) pošeimio paukštis. 

     Tai nedidelis, grakštus paukštis, kurio kūno ilgis siekia apie 23–28 cm, išskleistų sparnų plotis – 57–65 cm, o svoris svyruoja apie 60–80 g.  Snapas juodas, tiesus ir smailas. Kojos trumpos, tamsiai rudos arba juosvai raudonos, su plėvelėmis tarp pirštų tik iki pusės jų ilgio. Sparnai ilgi, siauri ir smailūs, suteikiantys paukščiui būdingą grakštų, "kregždišką" skrydį. Uodega, lyginant su kitomis žuvėdromis, yra trumpa ir tik nežymiai įkirpta (beveik lygi). Patelės išvaizda labai panaši į patino, tačiau veisimosi metu jos juoda spalva gali būti kiek blankesnė arba pilkšvesnė. Pavasarį ir vasarą juodosios žuvėdros galva, kaklas ir pilvas tampa sodriai juodi. Nugara ir sparnų viršus yra tamsiai pilki (šiferio spalvos), o pauodegys – ryškiai baltas. Poilsio metu (žiemą) - didžioji dalis juodos spalvos išnyksta. Kūno apačia tampa balta, o viršus – pilkšvas. Ant galvos lieka tamsi "kepurėlė" ir būdinga tamsi dėmė už akies. Jaunikliai panašūs į žiemojančius suaugėlius, tačiau jų nugaros plunksnos turi rudų atspalvių, sukuriančių "žvynelių" raštą. 

     Juodoji žuvėdra yra glaudžiai susijusis su stovinčio ar lėtai tekančio gėlo vandens ekosistemomis. Tai viena iš nedaugelio žuvėdrų rūšių, kurios veisimosi metu yra beveik visiškai priklausomos nuo vidaus vandenų. Veisimosi metu pasirenka seklius, gėlus vandenis – ežerų užutėkius, pelkes, senvages, žuvininkystės tvenkinius ar drėgnas pievas. Buveinėse turi būti mozaikiškas atviro vandens ir viršvandeninės augmenijos (nendrių, švendrų, meldų) santykis, dažnai artimas 50:50. Skirtingai nei vasarą, žiemą jos laikosi jūrinėse pakrantėse, estuarijose ir lagūnose, dažnai sutinkamos atvirame vandenyne netoli krantų. Peri nedidelėmis kolonijomis (dažniausiai 10–50 porų). Lizdai kraunami ant plūduriuojančių augalų liekanų, švendrų kupstų ar tiesiog vandens augalų kilimo. Tai daro juos itin pažeidžiamus dėl vėjo, bangų ar vandens lygio svyravimų. Paprastai dedami 2–3 kiaušiniai. Inkubacija trunka apie 21–22 dienas, o jaunikliai skraidyti pradeda po 20–25 dienų. Pirmą kartą perėti pradeda būdamos 2 metų amžiaus. Tai daugiausiai vabzdžiais mintanti žuvėdra. Ji gaudo juos ore (panašiai kaip kregždės) arba renka nuo vandens paviršiaus. Taip pat lesa smulkias žuveles, varliagyvius ir vėžiagyvius, tačiau, priešingai nei daugelis kitų žuvėdrų, jos retai kada visiškai panyra po vandeniu. 

     Plačiai paplitusi šiaurės pusrutulyje. Peri vidutinio platumų juostoje – nuo Šiaurės Amerikos (Kanados ir šiaurinių JAV valstijų) iki Europos ir Vakarų Azijos (iki Mongolijos). Tai tolimasis migrantas. Europoje perinčios žuvėdros žiemoja palei vakarinę Afrikos pakrantę (nuo Senegalo iki Pietų Afrikos), o Amerikos populiacijos – Centrinės ir Pietų Amerikos pakrantėse. Išskiriami du porūšiai: C. n. niger (Eurazijoje) ir C. n. surinamensis (Šiaurės Amerikoje). Lietuvoje reta, saugoma rūšis. Aptinkama balandžio – rugsėjo mėn.