Lapgraužiniai (Chrysomelidae) yra vabalų (Coleoptera) šeima, priklausanti įvairiaėdžių (Polyphaga) vabalų pobūriui. Tai viena didžiausių vabalų šeimų pasaulyje, apimanti nuo 35 000 iki daugiau nei 50 000 rūšių.

     Lapgraužinių kūnas dažniausiai yra ovalus, iškilus arba pusrutuliškas, o jų dydis svyruoja nuo 1 iki 18 mm. Šie vabalai pasižymi itin ryškiomis, blizgančiomis ir metalo švytėjimo spalvomis, kurios dažnai įspėja plėšrūnus apie jų toksiškumą. Jų galva yra nukreipta žemyn arba šiek tiek įtraukta į priešnugarėlę, o joje esantys graužiamieji burnos organai yra puikiai pritaikyti augalų audiniams smulkinti. Šių vabalų antenos paprastai būna siūliškos arba karoliuko formos, sudarytos iš 11 narelių ir neilgesnės nei pusė kūno. Lapgraužiai turi ypatingą letenėlių formulę, tai reiškia, kad ketvirtasis narelis yra labai mažas ir paslėptas dviskiaučiame trečiajame narelyje. Spragių pošeimio (Alticini) rūšys turi stipriai sustorėjusias užpakalines šlaunis, kurios leidžia jiems staigiai ir toli šokinėti. Skydinukų pošeimio (Cassidinae) vabalų priešnugarėlė ir antsparniai yra plačiai ištęsti į šonus, visiškai uždengdami galvą bei kojas ir suteikdami jiems vėžliuko išvaizdą. Lapgraužių lervos yra minkštakūnės, dažnai turinčios gerai išvystytas krūtinės kojas, o kai kurios rūšys ant nugaros nešiojasi savo išmatų ar augalų likučių maskuojamąjį skydą. 

     Lapgraužiai yra tiesiogiai priklausomi nuo augalijos, todėl šių vabalų galima aptikti visur, kur auga jiems tinkami maistiniai augalai. Pievose, ganyklose ir pamiškėse gyvena didžioji dauguma rūšių, mintančių žolėmis bei krūmokšniais. Monokultūrų laukai (pvz., bulvių, javų ar runkelių pasėliai) tampa idealia buveine specializuotoms kenkėjų rūšims. Donacijų (Donaciinae) pošeimio vabalai gyvena prie ežerų, upių ar pelkėse, kur maitinasi vandens augalais (vandens lelijomis, lūgnėmis). Miškų ir parkų medžių lajose bei krūmuose įsikuria specifinės rūšys, pvz., alksniagraužiai ar putininiai lapgraužiai. Didžioji dalis lapgraužių minta tik tam tikros augalų šeimos rūšimis arba tik viena konkrečia augalo rūšimi. Tiek suaugėliai, tiek lervos graužia lapus, pumpurus, o kai kurios lervos minuoja lapų vidų arba gyvena dirvoje ir graužia šaknis. Tai pilnos metamorfozės vabzdžiai. Patelės kiaušinėlius dažniausiai prilipdo apatinėje lapų pusėje. Per vasarą, priklausomai nuo klimato ir rūšies, išauga viena arba dvi generacijos. Kadangi vabalai yra lengvas grobis, jie išvystė unikalią gynybą. Daugelis rūšių pavojaus atveju suglaudžia kojas ir krenta ant žemės apsimesdami negyvais. Kiti (pvz., skydinukų lervos) ant savo kūno nešiojasi išmatų ir senų išnarų skydą, kad pasislėptų nuo plėšrūnų. Taip pat jų organizme gaminasi toksiški, bjauraus skonio skysčiai. Dažniausiai žiemoja suaugę vabalai, pasislėpę po nukritusiais lapais, dirvos viršutiniame sluoksnyje arba medžių žievės plyšiuose. Pavasarį, pakilus temperatūrai, jie iškart keliauja maitintis šviežia žaluma. 

     Šie vabalai gyvena beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia rūšių įvairovė ir gausa telkiasi tropiniuose bei subtropiniuose regionuose (pvz., Pietų Amerikos ir Pietryčių Azijos atogrąžų miškuose), kur veši tanki, ištisus metus žaliuojanti augalija. Lietuvoje aptinkama apie 290–300 jų rūšių.