Cistikoliniai (Cisticolidae) yra žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima. Manoma, kad šios šeimos paukščiai kilę iš Afrikos, kurioje yra daugiausia rūšių. 

     Tai smulkūs paukščiai. Kūno ilgis svyruoja nuo 9 cm iki 17 cm. Svoris paprastai siekia 5–29 g. Dominuoja „maskuojamosios“ plunksnų spalvos – ruda, pilka arba gelsvai ruda (rusva). Viršutinė dalis dažnai išmarginta tamsiais brūkšneliais, kurie padeda susilieti su sausa žole. Apatinė dalis paprastai šviesesnė – balta, kreminė arba rusva. Snapas yra plonas, smailus, dažnai šiek tiek nuleistas žemyn – pritaikytas rankioti vabzdžius iš tarpų tarp lapų ar nuo žemės. Kojos dažniausiai yra rausvos arba rusvos. Daugumos rūšių uodegos yra pakankamai ilgos ir dažnai laikomos pakeltos. Kai kurios rūšys skrydžio metu uodegą išskleidžia tarsi vėduoklę. Daugumos rūšių patinai ir patelės atrodo labai panašiai. Tačiau veisimosi sezono metu patinų plunksnos gali tapti ryškesnės, o uodegos – sutrumpėti. 

     Šie paukščiai yra glaudžiai prisirišę prie specifinių buveinių, todėl pagal jas dažnai galima atpažinti net ir labai panašias rūšis. Dauguma rūšių renkasi žolynus, savanas, krūmynus ar dirbamus laukus. Kai kurios rūšys telkiasi netoli vandens – nendrynuose, pelkėtose vietose ar prie mangrovių. Tam tikros rūšys,puikiai prisitaiko urbanizuotose vietovėse, parkuose ir soduose. Patinai aktyviai gina teritorijas naudodami garsias, dažnai monotoniškas, bet labai charakteringas giesmes. Kai kurios rūšys atlieka įspūdingus akrobatinius skrydžius. Lizdų sukimas yra viena įdomiausių šeimos savybių. Genčių kaip Orthotomus paukščiai savo aštriais snapais pradurti skyles dideliuose lapuose ir juos „susiūti“ naudodami voratinklius ar augalinį pluoštą, taip sukurdami saugų lopšį lizdui. Cistikolos dažnai įpina gyvą augaliją (žolę, lapus) į lizdo konstrukciją, naudodamos voratinklius, kad lizdas būtų kuo geriau užmaskuotas tankmėje. Tai aktyvūs medžiotojai, kurie šoliuoja per tankią augaliją ar žemę, rankiodami smulkius nariuotakojus: skruzdėles, vabalus, lervas ir vorus. Dauguma rūšių yra sėslios, tačiau kai kurios populiacijos žiemai pasitraukia į šiltesnius kraštus.  

     Pagrindinis paplitimo centras yra Afrika. Čia gyvena apie 80 % visų šeimos rūšių. Azijoje sutinkama apie 20 % rūšių (daugiausia atogrąžų ir potvynio zonose). Australazijoje yra tik kelios rūšys. Europoje vienintelė rūšis yra skėstauodegė cistikola (Cisticola juncidis). Ji sutinkama Viduržemio jūros regione, o dėl klimato šiltėjimo pastaraisiais metais pastebima vis labiau į šiaurę (net iki JK).