Žaltiniai (Colubridae) yra žvynaroplių (Squamata) būrio roplių šeima, kuriai priklauso daugiau nei 1900 rūšių. Tai sudaro apie du trečdalius visų pasaulio gyvačių rūšių.

     Kadangi tai pati gausiausia gyvačių šeima, jų kūno formos svyruoja nuo itin lieknų, pailgų iki raumeningų ar net šiek tiek panašių į angis. Viršugalvis paprastai dengiamas 9–11 didelių, simetriškai išsidėsčiusių skydelių, kas padeda juos atskirti nuo daugelio angių, kurių galvos skydeliai smulkesni ir asimetriški. Turi gerai išvystytas akis su apvaliais vyzdžiais (nors kai kurios naktinės rūšys turi vertikalius, o vijoklinės gyvatės – horizontalius vyzdžius). Dantys kai kurių rūšių yra paprasti, kieti be vagelių nuodams. Yra rūšių, kurių viršutinio žandikaulio gale esantys pailgėję dantys su vagelėmis, skirtais nuodams suleisti. Kūno žvynai gali būti lygūs (kaip lygiažvynio žalčio) arba su briaunelėmis (kaip geltonausio žalčio), kurios suteikia šiurkštumo. Turi plačius pilvo skydelius, kurie paprastai atitinka kūno plotį ir padeda judėti sausuma. Kairysis plautis yra stipriai redukuotas arba jo visai nėra. Turi tik kairiąją miego arteriją. Skirtingai nei smaugliai ar pitonai, žaltiniai neturi jokių dubens ar galinių galūnių liekanų. 

     Žaltiniai užima itin plačią buveinių gamą. Gyvena prie upių, ežerų, pelkės (pvz., geltonausis žaltys). Jie puikiai plaukioja ir dažnai medžioja vandenyje. Yra rūšių, kurios gyvena nuo drėgnų tropinių miškų iki spygliuočių šilų. Čia jie randa gausybę slėptuvių ir grobio. Kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi net ir labai sausose vietose. Žaltiniai dažnai aptinkami dirbamuose laukuose, soduose ar netoli pastatų, kur juos vilioja graužikų gausa. Kaip ir visi ropliai, jie yra šaltakraujai, todėl jų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Žiemą vėsaus klimato juostose jie panyra į įmygį (hibernaciją) urvuose, po šaknimis ar akmenų krūvose. Dauguma rūšių deda kiaušinius, tačiau kai kurios, ypač gyvenančios vėsesnio klimato zonose ar vandenyje, yra gyvavedės. Žaltiniai yra aktyvūs medžiotojai. Jie grobį gali ryti gyvą, uždusinti spausdami kūno žiedais (smaugimas) arba paralyžiuoti nuodais. Dažniausias grobis – smulkūs stuburiniai: graužikai, paukščiai, varliagyviai, žuvys ir kiaušiniai.

     Žaltiniai aptinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tolimiausius Arkties regionus, Islandiją, Airijoją, Naująją Zelandiją bei Australiją (kur dominuoja kiti ropliai). Didžiausias rūšių skaičius fiksuojamas Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.