Ūsuotis Deroplia albida yra ūsuotinių (Cerambycidae) šeimos vabalas. Tai endeminė Kanarų salų rūšis. Šią rūšį dar 1838–1839 m. aprašė prancūzų gamtininkas Gaspard Auguste Brullé.

      Šis vabalas pasižymi nedideliu, pailgu ir cilindrišku kūnu, kuris būdingas daugeliui šios genties vabalų. Suaugusių vabalų kūno ilgis dažniausiai svyruoja nuo 7 iki 12 mm. Visą šio vabalo kūną tankiai dengia šviesūs, balti arba pilkšvai gelsvi plaukeliai, suteikiantys jam būdingą šviesią išvaizdą. Ant priešnugarėlės ir antsparnių pastebimas smulkus taškavimas bei neryškūs tamsesni šerelių plotai, sudarantys neryškų raštą. Šios rūšies antenos yra ilgos, segmentuotos ir nežymiai viršija kūno ilgį. Nuo kitų Deroplia genties rūšių, paplitusių Viduržemio jūros regione, šis vabalas skiriasi kur kas šviesesniu kūnu, nes dauguma gentainių yra tamsiai rudi ar pilki. Taip pat šis vabalas išsiskiria savo siaura ekologine niša, nes jo lervos vystosi išskirtinai tik endeminių Kanarų salų karpažolių medienoje. Kitų rūšių vabalai morfologiškai skiriasi ir genitalijų (jų patinų aedeagus bei tegmen) struktūra. Galiausiai, gentyje ši rūšis atpažįstama pagal specifinį šviesių plaukelių pasiskirstymą antsparnių vagutėse. Šie išvaizdos ir anatomijos bruožai patikimai skiria jį nuo kitų, žemyninėje Europos ar Afrikos dalyje gyvenančių giminaičių. 

     Šios rūšies biotopas apima sausas, pusdykumių tipo Kanarų salų ekosistemas ir krūmynus, kuriuose dominuoja sukulentiniai augalai. Šie vabalai yra aptinkami tik tose vietose, kur gausiai auga vietinės karpažolių (Euphorbia) rūšys. Tipinės jų buveinės yra pakrančių zonos, saulėti šlaitai ir vulkaninės kilmės lygumos, priskiriamos Kanarų saloms būdingiems krūmynams. Tai yra naktiniai vabzdžiai. Dienos metu jie tūno pasislėpę tankiose augalų šakose, po žieve ar plyšiuose, kad išvengtų plėšrūnų. Jų aktyvumas staigiai padidėja sutemus, ypač šiltomis ir drėgnomis naktimis, kuomet vabalai skraido ieškodami poravimosi partnerių bei tinkamų vietų kiaušinėliams dėti. Vabalų lervos yra tipiški mediengraužiai (ksilofagai), besivystantys tam tikrų karpažolių rūšių – Euphorbia aphylla, Euphorbia balsamifera, Euphorbia canariensis bei Euphorbia regis-jubae – stiebuose ir šakose. Suaugę vabalai papildomai maitinasi tų pačių augalų minkštaisiais audiniais: graužia jų lapus bei jaunų stiebų žievę. Šie ūsuočiai yra svarbi vietinės ekosistemos dalis. Aktyviai lankydami augalus naktį, suaugėliai prisideda prie specifinių karpažolių apdulkinimo proceso. 

     Deroplia albida aptinkamas centrinėse ir vakarinėse Kanarų salyno salose, įskaitant Tenerifę, Gran Kanariją, La Gomerą ir La Palmą. Salų viduje vabalų paplitimas nėra tolygus. Jie aptinkami išskirtinai aridiniame žemutiniame salų aukštyje (dažniausiai nuo jūros lygio iki 400–700 metrų virš jūros lygio).