Vaismedinė hedija (Hedya nubiferana) yra lapsukių (Tortricidae) šeimos drugių rūšis. 

     Šio drugio išskleistų sparnų plotis siekia 15–21 mm. Priekiniai sparnai yra platūs, trapecijos formos. Sparnų pamatinė dalis yra pilkai ruda ar melsvai juoda, su tamsiomis dėmėmis. Išorinė sparnų dalis yra sniego baltumo, išmarginta smulkiomis pilkomis bei juodomis dėmelėmis. Ramybės būsenoje ant augalų lapų ar šakų tupintis drugys vizualiai idealiai imituoja paukščių išmatas. Ši morfologinė adaptacija apsaugo jį nuo plėšrūnų (ypač paukščių) dienos metu. 

     Aptinkama vaismedžių soduose, parkuose, miškų pakraščiuose, gyvatvorėse bei krūmynuose. Vikšrai yra polifagai, maitinasi gudobelių (Crataegus), dygiųjų slyvų (Prunus spinosa), obelų (Malus), kriaušių (Pyrus) ir vyšnių (Prunus) pumpurais, lapais bei žiedynais, sutraukdami juos voratinkliniais siūlais. Sodininkystėje ši rūšis kartais laikoma nedideliu vaismedžių kenkėju. Išsivysto viena generacija per metus. Suaugėliai skraido nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio mėnesio. Aktyvūs sutemose bei naktį, noriai skrenda į šviesą. Žiemoja trečios stadijos vikšrai šilkiniuose kokonuose ant medžių žievės. 

     Natūralus jos arealas apima visą Europą, Mažąją Aziją, Vidurinius Rytus (Iraną, Iraką), Kaukazą, Uralą, Kazachstaną bei Vakarų Sibirą. Introdukuota ir Šiaurės Amerikoje (Kanadoje bei JAV), kur sėkmingai natūralizavosi. Lietuvoje ši rūšis yra labai dažna.