Liucerninis saulinukas (Heliothis viriplaca) yra pelėdgalvinių (Noctuidae) šeimos drugys. 

     Tai nedidelis naktinis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 25–36 milimetrus. Priekinių sparnų viršutinė pusė nuspalvinta pilkšvai geltona, ochrine arba alyvuogių žalumo spalva. Sparno vidurį kerta plati, tamsesnė skersinė juosta su vingiuotais kraštais. Priekiniuose sparnuose aiškiai matoma tamsi, inksto ar apskritimo formos dėmė. Užpakalinių sparnų pagrindas yra šviesiai gelsvas arba balkšvas, stipriai kontrastuojantis su tamsiais raštais. Užpakalinių sparnų išorinė dalis turi plačią, ryškią juodai rudą juostą. Užpakalinio sparno viduryje išsiskiria didelė, pusmėnulio ar inksto formos juoda dėmė. Sparnų kraštus puošia šviesūs, dvispalviai kutai su tamsesniais tarpeliais. Drugio galva, krūtinė ir pilvelis yra tankiai apaugę gelsvai pilkais plaukeliais. Patelių sparnų spalvos dažnai būna tamsesnės ir labiau išreikštos nei patinėlių. 

      Ši rūšis renkasi atviras, sausas ir gerai saulės įšildomas buveines. Pagrindiniai jų biotopai yra sausos ir mitybinėmis medžiagomis skurdžios pievos, saulėti kalvų šlaitai, viržynai bei pamiškės. Skraido ir dykvietėse, nenaudojamuose pūdymuose, smėlio bei žvyro karjerų pakraščiuose. Noriai lanko liucernos, dobilų, pupinių augalų ir kitų kultūrų laukus, kur gausu maisto išteklių. Nors priklauso naktinių drugių (pelėdgalvinių) šeimai, suaugėliai aktyviai skraido dieną, šviečiant intensyviai saulei. Jie maitinasi įvairių žiedų nektaru. Tai tolimi migrantai, gebantys nuskristi šimtus kilometrų, pasinaudodami sezoninėmis oro srovėmis. Šiauriniuose Europos regionuose (taip pat ir Lietuvoje) populiacija dažnai pasipildo būtent iš pietų atskrendančiais individais. Per metus išsivysto 1–3 kartos (priklausomai nuo regiono šilumos). Suaugėliai skraido gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Žiemoja lėliukės būsenoje, negiliai (apie 5–10 cm) pasislėpę dirvožemyje. Vikšrai yra polifagai (užfiksuoti maitinantis daugiau nei 70 augalų rūšių). Jie teikia pirmenybę augalų žiedams, pumpurams ir neprinokusioms sėkloms/ankštims. Pagrindiniai mitybiniai augalai yra laukinės ir kultūrinės liucernos, dobilai, dervučiai bei lauko kultūros (pupos, kukurūzai, soja). 

     Rūšis aptinkama beveik visoje Europoje – nuo Viduržemio jūros regiono iki Skandinavijos. Centrinėje ir Pietų Europoje ji yra vietinė (sėsli) rūšis, ypač gausi šiltose žemumose ir saulėtuose kalnų šlaituose. Šiaurinėje Europos dalyje ji dažniausiai stebima tik vasaros migracijų metu. Azijoje arealas driekiasi per visą Vidurinę Aziją, Sibirą, Tolimuosius Rytus iki pat Korėjos, Japonijos bei Sachalino salos. Pietuose rūšies paplitimo riba pasiekia Kašmyrą (Indiją) bei Mianmarą. Afrikoje aptinkama šiaurės vakarinėje jos dalyje bei Kanarų salose.