Herpisticus bobadillae - Straubliukas

     Straubliukas Herpisticus bobadillae yra straubliukinių (Curculionidae) šeimos vabalų rūšis. La Gomeros salos endemikas. Šią rūšį 2020 metais aprašė ispanų entomologas Antonio Machado. 

     Tai stambus, tvirtos kūno sandaros vabalas. Patinėlių kūno ilgis siekia iki 13,5 mm, o patelės yra didesnės ir gali užaugti net iki 16,3 mm. Vabalo chitinė danga yra tamsi, blizganti, smalos juodumo arba tamsiai rudos spalvos. Visą kūną dengia smulkūs, daugiakampiai žvyneliai, kurie lengvai nukrenta, todėl vyresnių vabalų paviršius atrodo plikas. Šie žvyneliai gali būti balti, pilkšvi, melsvi arba rausvi ir ilgiausiai išlieka ant kojų bei galvos. Diagnostinis rūšies bruožas yra antsparniai, padengti išskirtinai tankiais, pusiau stačiais ir atgal užlenktais plaukeliais, kurie nebūdingi plikoms ar šeriuotoms salos rūšims. Galutinai šią rūšį identifikuoti leidžia patinėlių lytiniai organai, pasižymintys unikalia svogūno formos išverčiamo endofalo dalimi ir tolygiai išlenktu penio vamzdeliu. Vabalo galva užsibaigia ilgu straubliuku, kurio šoniniai kraštai yra aštriai kampuoti. Šoninėje galvos dalyje išsidėsčiusios šiek tiek ovalios formos akys. Antenų plakinėlis yra dvigubai ilgesnis už jų stiebelį, o pati antena baigiasi pailga buožėle. 

     Pagrindiniai natūralūs šio vabalo biotopai yra karpažolių (Euphorbia) krūmynų formacijos bei kietalapiai miškai. Taip pat vabalai aptinkami apleistuose žemės ūkio naudmenų laukuose, kur vabalai dienos metu slepiasi po akmenimis. Vabalai yra polifagai – jie nėra prisirišę prie vienos konkrečios augalų rūšies ir minta įvairia augalija. Natūralioje aplinkoje suaugėliai aptinkami ant tokių augalų šakų kaip glotnioji savisukė (Periploca laevigata) arba kvapusis vijoklis (Convolvulus floridus). Taip pat jie stebimi ant Kleinia neriifolia (karpažolių zonos astrinis augalas) žiedynų. Suaugę vabalai graužia augalų lapus bei žiedus ir ant jų dažnai matomi poruojantis šviesiuoju paros metu. Patelės kiaušinėlius deda ant dirvos paviršiaus arba tiesiai į jį. Išsiritusios lervos neturi siauros mitybinės specializacijos – jos gyvena dirvožemyje ir maitinasi įvairių augalų šaknimis. 

     Rūšis yra paplitusi La Gomeros salos šiaurės rytinėje ir šiaurinėje dalyse. Mokslinėje literatūroje ir surinktuose pavyzdžiuose fiksuojamos tokios tikslios vietovės kaip Hermigua (ypač Las Nuevitas, Barranquillos los Alamos zonos) ir Tamargada. Vabalai gyvena žemame ir vidutiniame aukštyje, paprastai nuo 250 iki 630 metrų virš jūros lygio.