Kanarinis krypūnėlis (Hister canariensis) yra krypūnėlinių (Histeridae) šeimos vabalų rūšis. Tai Kanarų endemikas.

     Tai vidutinio dydžio vabalas. Kūno ilgis paprastai svyruoja tarp 5,5–8,5 milimetrų. Vabalas yra visiškai juodas, pasižymintis stipriu, lakuotu chitininiu blizgesiu. Jo kūne nėra jokių spalvotų (raudonų ar geltonų) dėmių, kurios būdingos kai kurioms kitoms šios genties rūšims. Kūnas yra stipriai išgaubtas, platus, ovalios ir labai kompaktiškos formos. Šonai nežymiai suapvalinti, o bendras siluetas primena tvirtą, monolitinį šarvą. Galva nedidelė, prognatinė (burnos organai nukreipti į priekį), pavojaus atveju įtraukiama į priešnugarėlę. Antenos alkūninės, baigiasi stambia, glaudžia trijų narelių buožele. Antsparniai blizgūs, su išilginėmis vagutėmis. Jie yra sutrumpėję, todėl palieka neapdengtus du paskutinius pilvelio segmentus – propygidijų ir pygidijų. Kojos rausiamosios, priekinės blauzdos yra stipriai praplatėjusios ir išoriniame krašte turi stambius, aštrius dantukus, skirtus skverbtis pro substratą. Ši rūšis turi specifinį išilginių vagučių išsidėstymą. Pirmosios trys išorinės vagutės yra pilnos (eina per visą antsparnio ilgį), o vidinės vagutės yra sutrumpėjusios arba išvis išnykusios, palikdamos lygų, veidrodinį plotą arti antsparnių suaugimo linijos (siūlės). Jos priešnugarėlė turi vientisą, gilią vidinę šoninę vagutę, kuri priekiniame krašte nesutrūksta ir eina tolygiai – tai skiria jį nuo dalių rūšių, kurių šis apvadas yra nutrūkęs arba dubliuotas. Skirtingai nuo, pavyzdžiui, Europoje dažno Hister quadrimaculatus, kuris ant antsparnių turi ryškias C formos raudonas dėmes, Hister canariensis yra visiškai vienspalvis anglies juodumo. 

     Ši rūšis aptinkama nuo sausų pakrančių zonų iki drėgnų laurų miškų. Dažniausiai randami ganyklose, kur laikomi galvijai ar ožkos, gyvulių mėšle. Vabalai aptinkami po pūvančiais vietinių augalų likučiais, komposto krūvose ar pūvančiuose kaktusuose bei opuncijose. Kartais jie randami prie smulkių gyvūnų kūnų irimo stadijose. Tiek suaugę vabalai, tiek jų lervos yra aktyvūs plėšrūnai. Jie nesimaitina pačiu mėšlu ar puvėsiais, o ieško ten besivystančių kitų vabzdžių lervų. Jų racioną daugiausia sudaro dvisparnių (musių) kiaušinėliai ir lervos. Kadangi jie sunaikina daug musių palikuonių, tai jie veikia kaip natūralūs sanitarai. Savo dantytais priekinių kojų kraštais vabalai rausia takus kietame substrate, ieškodami grobio. Užpulti ar pajutę pavojų, jie akimirksniu pritraukia kojas bei antenas prie kūno vagelių ir imituoja numirusį, taip tapdami panašūs į kietą, slidžią sėklą ar akmenuką. Vabalai pasižymi puikia uosle, kuri leidžia jiems iš tolo užuosti skraidančių musių lervų generuojamus irimo kvapus ir atskristi į naujas maitinimosi vietas. 

     Ši rūšis plačiai paplitusi daugelyje pagrindinių Kanarų salyno salų: Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Palmoje, La Gomeroje ir El Hierre.