Fazanauodegė žakana (Hydrophasianus chirurgus) yra žakaninių (Jacanidae) šeimos paukštis. Tai vienintelė žakaninių rūšis, kurios šiaurinės populiacijos yra migruojančios.

     Fazanauodegė žakana yra vidutinio dydžio vandens paukštis, tačiau jos vizualinis dydis labai priklauso nuo to, ar ji turi veisimosi sezono uodegą. Kūno ilgis be uodegos siekia apie 31–39 cm. Ilgis su uodega veisimosi sezono metu, dėl išaugusių plunksnų, gali pasiekti 58 cm. Patinai vidutiniškai sveria apie 110–135 g. Patelės yra pastebimai stambesnės ir sveria apie 200–230 g. Pirštai ir nagai yra neproporcingai ilgi, todėl paukščio svoris pasiskirsto dideliame plote. Tai leidžia jam vaikščioti net per labai plonus lelijų ar lotosų lapus. Snapas vidutinio ilgio, tiesus ir smailas, pritaikytas rankioti vabzdžius bei bestuburius nuo augalų paviršiaus. Sparnai turi specifines ataugas (sparnų išaugas/ragelius) ties riešo sąnariu, kurias naudoja gindami teritoriją ar per kovas su kitais patinais. Veisimosi sezonu uodega užauga labai ilga, išlenkta (iki 25 cm), primenanti fazano uodegą. Galva ir priekinė kaklo dalis tampa balta, sprandas – auksinis/geltonas, o likęs kūnas – tamsiai rudas arba juodas. Sparnai lieka balti su juodais galiukais. Poilsio sezonu uodegos ilgosios plunksnos iškrenta, lieka trumpa uodega. Viršutinė kūno dalis tampa rusva, o apačia – balta. Per akį ir kaklo šoną eina tamsiai ruda juosta, primenanti „karolius“. 

     Šie paukščiai aptinkami gėlo vandens telkiniuose, kuriems būdinga gausi plūduriuojanti augmenija. Mėgstamos vietos yra seklūs ežerai, tvenkiniai, pelkės, užlieti ryžių laukai ir vandens lelijų (Nymphaeaceae), lotosų bei agaro (Trapa) plantacijos. Svarbu, kad vanduo būtų ramus (stovintis arba lėtai tekantis), o augalų lapai pakankamai dideli ir tankūs, kad išlaikytų paukščio svorį. Viena ryškiausių šios rūšies biologinių savybių yra poliandrija. Viena patelė veisimosi sezono metu užima didelę teritoriją, kurioje gali turėti iki 4 patinų. Patelė deda kiaušinius (dažniausiai 4 vnt.) į skirtingus lizdus skirtingiems patinams. Patinas vienas stato lizdą ant plūduriuojančių augalų, peri kiaušinius (apie 22–29 dienas) ir vienas rūpinasi jaunikliais. Jaunikliai pajutę pavojų „sustingsta“ arba paneria po vandeniu, palikdami tik snapo galiuką viršuje, kad galėtų kvėpuoti. Minta vabzdžiais, moliuskais ir kitais bestuburiais, kuriuos rankioja nuo vandens augalų paviršiaus arba tiesiai iš vandens. Kartais lesa vandens augalų sėklas ar šaknis. 

     Paplitusios plačioje tropinės ir subtropinės Azijos teritorijoje. Sėslios populiacijos gyvena Indijoje, Šri Lankoje, Pietryčių Azijoje (Tailandas, Vietnamas, Kambodža, Malaizija), Indonezijoje ir Filipinuose. Šiaurinės migruojančios populiacijos vasarą sutinkamos Pakistane, Nepale, pietryčių Kinijoje, Taivane bei Himalajų papėdėse (net iki 3800 m aukščio). Žiemą jos traukia į pietus – link Malakos pusiasalio, Sumatros ir Javos salų.