Medvarlinės (Hylidae) yra beuodegių varliagyvių (Anura) šeima. Šiai grupei priklauso daugiau nei 900–1000 rūšių. 

     Svarbiausias bruožas – išplatėję pirštų galai su specialiais pagalvėlių diskais. Jie išskiria gleives, kurios sukuria kapiliarinę trauką ir leidžia varlei laikytis net ant visiškai vertikalių, lygių paviršių (pvz., stiklo ar šlapių lapų). Tarp paskutinių dviejų piršto kaulų yra unikali įterptinė kremzlė. Ji leidžia pirštui lankstytis neįprastu kampu, todėl lipnus diskelis prie paviršiaus priglunda visu plotu. Užpakalinių kojų pirštai ilgi, dažniausiai sujungti plaukiojamąja plėvele (nors laipiojančių rūšių plėvelė mažesnė nei vandens varlių). Nugara dažniausiai yra lygi, ryškiai žalios, ruda arba pilkos spalvos, puikiai paslepianti tarp lapų. Pilvo oda yra grūdėta – tai padeda geriau sugerti drėgmę nuo šlapių paviršių jiems prisispaudus. Galva plati, akys didelės, iššokusios, pritaikytos matyti tamsoje ir tiksliai įvertinti atstumą šokant nuo šakos ant šakos. Patinėliai turi rezonatorius garsiam kurkimui. Kaulai yra lengvi, kad palengvintų šokinėjimą ir laipiojimą. Viršutiniame žandikaulyje turi smulkius dantis, kurie padeda išlaikyti pagautus vabzdžius. 

     Šios šeimos atstovai apgyvendina itin įvairias ekosistemas. Atogrąžų ir drėgnuosiuose miškuose biologinė įvairovė didžiausia. Varliagyviai užima skirtingus miško ardus – nuo žemės paklotės iki aukščiausių medžių lajų. Sausesnių regionų rūšys laikosi upių slėniuose, periodiškai užtvindomose pievose ar prie ežerų. Kai kurios rūšys (pvz., Australijos Cyclorana gentis) evoliucijos eigoje prarado laipiojimo savybes, gyvena ant žemės ar net rausia urvus sausringose vietose. Dauguma rūšių yra naktiniai arba prieblandos gyvūnai. Dieną jos praleidžia nejudėdamos, prisispaudusios prie lapų, kur jas saugo puikus kamufliažas. Vidutinių platumų rūšys žiemą įminga, pasislėpusios po samanomis, akmenimis, medžių šaknimis ar giliai dirvožemyje. Šeimai būdinga didžiulė dauginimosi strategijų įvairovė. Tradicinio būdo atstovai kiaušinėlius deda tiesiai į vandens telkinius (kūdras, pelkes). Kai kurios atogrąžų rūšys neršia vandens sankaupose, esančiose augalų lapų skrotelėse ar medžių drevėse. Phyllomedusinae pošeimio varlės kiaušinėlius suvynioja į lapus, kabančius virš vandens. Išsiritę buožgalviai krenta tiesiai į žemiau esantį vandens telkinį. 

     Didžiausia rūšių įvairovė sutinkama Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kur atogrąžų miškuose gyvena šimtai unikalių šios šeimos rūšių. Šeimos atstovų taip pat gausu Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei Naujojoje Gvinėjoje. Eurazijoje ir Afrikoje rūšių įvairovė yra pati mažiausia. Čia dominuoja viena gentis – tikrosios medvarlės (Hyla).