Kalnažygis Abax carinatus yra žyginių (Carabidae) šeimos vabalas, paplitęs Palearktikos regione. Tai viena iš senųjų Abax genties rūšių, kurios evoliucinė linija prasidėjo Vidurio Europos žemumų miškuose.

     Kūnas masyvus, pailgas, šiek tiek suplotas. Ilgis svyruoja tarp 13 ir 18 mm. Visas vabalas – nuo galvos iki kojų ir antenų – yra anglies juodumo, dažniausiai su riebiu, vaškiniu blizgesiu. Priešnugarėlė yra plati, beveik kvadrato formos, su ryškiais, kampuotais užpakaliniais kampais. Šonuose matomi gilūs įspaudai (duobutės). Antsparniai yra ryškiausia identifikacinė dalis. Turi gilias, tvarkingas išilgines vageles. Tarpai tarp vagelių yra iškilūs (keteriški), o patys grioveliai dažnai turi smulkius taškelius. Antsparnių kraštai (pečiai) yra griežtos formos, beveik statmeni. Galva stambi su stipriais, į priekį nukreiptais žandais (mandibulėmis), pritaikytais čiupti grobį. Antenos vidutinio ilgio, sudarytos iš 11 narelių. Kojos stiprios, bėgamojo tipo. Patinų priekinių kojų pėdos (tarsi) yra šiek tiek praplatėjusios – tai padeda geriau laikytis poruojantis. 

     Dažniausiai aptinkamas vidutinio drėgnumo miškuose, upių slėniuose ir ganyklose. Nors sutinkamas nuo žemumų iki kalnų (iki 750 m aukštyje), jis labiau būdingas aukštumoms ir prieškalnėms. Suaugėliai aktyvūs nuo pavasario iki rudens, o žiemoja suaugėlio stadijoje. Tai plėšrus vabalas, tiek lervos, tiek suaugėliai medžioja įvairius bestuburius, pavyzdžiui, vabzdžius ir sraiges.

     Rūšies pagrindinis paplitimo arealas apima Centrinę ir Pietų Europą bei Turkiją, Kaukazą.