Margoji labravenė (Acalypha wilkesiana) yra karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalų rūšis. 

     Tai visžalis, sumedėjęs krūmas, kilęs iš Ramiojo vandenyno salų miškų pakraščių. Natūraliose laukinėse radimvietėse šis augalas išvysto tvirtą, rudą, išsišakojusią šaknų sistemą bei stačią, stiprią, hibridinio pobūdžio stiebo struktūrą. Laukinių augalų jauni ūgliai ir šakelės yra padengti smulkiais, minkštais plaukeliais, o patys krūmai natūralioje aplinkoje gali pasiekti net 3 metrų aukštį. Augalo lapai ant šakelių išsidėstę pražangiai, turi trumpus lapkočius bei siaurai trikampius prielapius. Laukiniam tipui būdingi platūs, kiaušinio formos, smailėjantys lapai, kurių ilgis siekia 10–18 cm, o pakraščiai yra stambiai dantyti arba karpyti. Natūrali laukinio augalo lapijos spalva yra vario žalumo su raudonais ar purpuriniais plėmais, padedančiais geriau sugerti šviesą tankiuose tropikų miškuose. Remiantis šia bazine forma, selekcininkai išvedė daugybę veislių, pavyzdžiui, 'Hoffmannii', kuri išsiskiria susisukusiais žaliais lapais bei šviesiu apvadu, arba 'Marginata', turinčią rausvas briaunas. Augalas yra vienanamis, todėl ant to paties krūmo iš lapų pažastų išauga atskiri vyriškieji ir moteriškieji bevainikiai žiedai. Smulkūs vyriškieji žiedai telkiasi į ilgas, nusvirusias varpų pavidalo šluoteles, o trumpesni moteriškieji žiedai turi išraiškingas skiautėtas piesteles. Po apdulkinimo labravenė subrandina mažas, trijų dalių, plaukuotas dėžutes su smulkiomis, inksto formos juodomis sėklomis. 

     Natūralioje aplinkoje labravenė auga tropinių miškų pakraščiuose, pakelėse, upių pakrantėse bei atvirose savanų vietose. Tai pusiau atvirų erdvių augalas, kuris laukinėje gamtoje dažniausiai aptinkamas žemumose, iki 400–450 metrų aukštyje virš jūros lygio. Biotopui būdingas pastovus tropinis karštis ir didelė oro drėgmė. Augalas klesti derlinguose, organinėmis medžiagomis turtinguose ir gerai drenuojamuose dirvožemiuose, kurie po tropinių liūčių ilgai neišlaiko stovinčio vandens, nes perteklinė drėgmė pūdo šaknis. Šviesamėgis augalas. Biologiškai jos ryški lapų pigmentacija (antocianinai ir karotenoidai) veikia kaip apsauga nuo intensyvių tropinės saulės ultravioletinių spindulių. Augant visiškoje saulėje, fotosintezė vyksta aktyviausiai, o lapų spalvos tampa maksimaliai ryškios. Pavėsyje augalas išgyvena, tačiau jo biologinis atsakas – suaktyvėjęs chlorofilo gaminimas, dėl ko lapai praranda margumą ir tampa tiesiog žali. Tropikuose žydėjimas vyksta ištisus metus. Laukinėje gamtoje smulkius žiedus be vainiklapių apdulkina vėjas arba smulkūs vabzdžiai. Kadangi natūraliame biotopo klimate nėra žiemos, augalas neturi genetiškai užprogramuoto ramybės periodo ir auga nuolat. Augimas sustoja ir augalas žūsta, jei temperatūra nukrenta žemiau +10 °C. Kaip ir daugelis karpažolinių šeimos narių, biologiniu požiūriu labravenė turi gynybinį mechanizmą prieš žolėdžius gyvūnus. Augalo stiebuose ir lapuose teka pieniškos sultys (lateksas), kurios turi dirginančių medžiagų. Patekusios ant odos jos gali sukelti dermatitą, o prarijus – virškinamojo trakto sutrikimus. 

     Augalas yra natūraliai kilęs iš Pusiaujo ir Pietų Ramiojo vandenyno regiono (Melanezijos bei Polinezijos salynų). Laukinės populiacijos dažniausiai sutinkamos Fidžyje, Vanuatu, Saliamono Salose bei Papua Naujosios Gvinėjos salose (pavyzdžiui, Naujosios Britanijos saloje). Dėl savo išskirtinių dekoratyvinių savybių augalas buvo išvežtas iš savo gimtųjų salų ir introdukuotas daugelyje pasaulio šalių, kuriose vyrauja švelnus klimatas. Šiuo metu labravenė yra plačiai paplitusi ir natūralizavusi Pietryčių Azijoje (Indijoje, Tailande, Malaizijoje), Centrinėje bei Pietų Amerikoje, Karibų jūros salose (Bahamose, Bermuduose) bei tropinėse Afrikos dalyse. Šiuose regionuose ji ištisus metus sėkmingai auga lauke. Jungtinėse Amerikos Valstijose lauke kaip daugiametis krūmas veši tik piečiausiuose regionuose – Floridoje (atšiauresnėse zonose kartais auginama kaip vienmetis augalas), Havajuose ir pietų Kalifornijoje. Šiaurės ir Vidurio Europoje augalas lauko sąlygomis neišgyvena. Dėl to šiuose regionuose jos paplitimas yra griežtai kultūrinis – augalas auginamas tik kaip oranžerijų, botanikos sodų arba kambarinis vazoninis augalas.