Paprastasis čimčiakas (Acanthis flammea) yra nedidelis kikilinių šeimos paukštis, atpažįstamas iš būdingos raudonos dėmės ant kaktos. Anksčiau išskirtos trys atskiros rūšys (paprastasis, poliarinis ir kalninis čimčiakas) dabar dažnai laikomos viena rūšimi su keliais porūšiais dėl minimalių genetinių skirtumų.

     Tai mažas paukštis, maždaug 11,5–14 cm ilgio. Svoris svyruoja nuo 10 iki 16 gramų. Snapas trumpas, labai smailas ir kūgiškas, gelsvos spalvos su tamsiu galiuku. Tokia forma idealiai pritaikyta išlukštenti smulkias beržų ir alksnių sėklas. Dominuoja pilkšvai ruda spalva su gausiais tamsiais išilginiais dryžiais ant nugaros, šonų ir pauodegio. Pilvas šviesesnis, beveik baltas. Tiek patinai, tiek patelės ant kaktos turi ryškią karmino raudonumo dėmę. Veisimosi sezono metu suaugusių patinų krūtinė ir kartais antuodegis nusidažo rausva ar rožine spalva. Žiemą ši spalva būna ne tokia ryški. Patelės ir jaunikliai neturi rausvos spalvos ant krūtinės (tik kaktos dėmę), yra labiau dryžuoti. Po snapu abiejų lyčių paukščiai turi nedidelę, bet pastebimą juodą dėmę, primenančią barzdą. Čimčiakai turi specialias stemplės kišenes - gūžius, kuriose gali greitai sukaupti didelį kiekį sėklų. Tai leidžia jiems trumpai maitintis atvirose, šaltose vietose, o vėliau saugiai suvirškinti maistą pasislėpus tankmėje. Lyginant su kitais panašaus dydžio paukščiais, čimčiakų plunksnos yra tankesnės, o tai padeda išlaikyti kūno šilumą poliarinėmis sąlygomis. 

     Veisimosi metu šie paukščiai renkasi atviras arba pusiau atviras miškingas teritorijas tolimoje šiaurėje: beržynuose ir alksnynuose (tai pagrindinė jų buveinė, nes šių medžių sėklos yra pagrindinis maisto šaltinis), krūmynų tundroje, dažnai sutinkami taigos zonoje, ypač ten, kur miškas ribojasi su pelkėmis ar upių slėniais. Šaltuoju metų laiku čimčiakai migruoja į pietus ir jų gyvenamosios vietos tampa įvairesnės: laukai, pievos, pakelės, kuriose auga piktžolės, beržai ar alksniai. Taip pat ir sodybos, parkai, sodai ir gyvenviečių pakraščiai, vandens telkinių pakrantės. Socialūs paukščiai, žiemą dažnai sudarantys didelius būrius, kartais kartu su alksninukais ar kkikiliais. Daugiausia minta smulkiomis sėklomis, ypač beržų ir alksnių, tačiau vasarą racioną papildo vabzdžiais. 

     Paplitimo arealas apima Eurazijos ir Šiaurės Amerikos šiaurines dalis. Vasarą šie paukščiai aptinkami nuo Skandinavijos pusiasalio per visą Rusijos šiaurę iki pat Tolimųjų Rytų (Kamčiatkos), Aliaskoje, Kanadoje ir Grenlandijoje. Žiemą paprastieji čimčiakai migruoja į pietus, tačiau jų migracija yra nereguliari. Lietuvoje paprastasis čimčiakas yra tik žiemojantis arba per migraciją praskrendantis paukštis.