Paprastasis paukštvanagis (Accipiter nisus) yra vanaginių (Accipitridae) šeimos rūšis. 

     Tai nedidelis, bet galingas plėšrūnas. Pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu.  Patino kūno ilgis 29–34 cm, sparnų ilgis 59–64 cm, svoris 110–196 g. Patelės kūno ilgis 35–41 cm, sparnų ilgis 67–80 cm, svoris 185–350 g. Sparnai trumpi, platūs ir apvaliais galais, leidžiantys staigiai kilti ir sukiotis miško tankmėje. Uodega santykinai ilga, tiesiu arba šiek tiek iškirptu galu, veikianti kaip vairas. Kojos ilgos, plonos, ryškiai geltonos, su aštriais nagais grobiui pačiupti. Suaugusio patino viršutinė dalis melsvai pilka. Apatinė dalis balta su ryškiais rūdiškai rausvais skersiniais dryžiais. Suaugusios patelės viršutinė dalis tamsiai ruda arba pilkšvai ruda. Apatinė dalis balta su tamsiai rudais arba pilkais skersiniais dryžiais. Virš akių dažnai matomas šviesus „antakis“. Jauniklių viršutinė dalis ruda su šviesiais plunksnų kraštais, apatinė dalis balta su stambiais rudais dryžiais ar dėmėmis. Snapas trumpas, tamsus, su aštriu kabliuku gale. Snapas prie pagrindo (vaškinė) yra žalsvai geltona. Akys didelės, žvelgiančios į priekį. Rainelė jauniklių būna geltona, o paukščiui senstant tampa oranžine ar net raudona (ypač patinų). 

     Tai dieninis paukštis. Didžiąją laiko dalį praleidžia pasislėpęs tankmėje, iš kurios rengia staigius puolimus. Pirmenybę teikia nedideliems spygliuočių arba mišriems miškams su tankiu pomiškiu. Vengia didelių, vientisų ir senų miškų masyvų vidurio. Mėgsta miškų pakraščius, biržes, kirtavietes, krūmynais apaugusius upių slėnius ir laukų giraites. Tai viena geriausiai prie žmogaus prisitaikiusių plėšriųjų paukščių rūšių. Dažnai apsigyvena priemiesčiuose, dideliuose parkuose, senose kapinėse ar net sodų bendrijose, kur gausu smulkių paukščių (zylių, žvirblių) prie lesyklų. Monogamai. Lizdus krauna kasmet (rečiau naudoja senuosius) spygliuočių medžiuose, dažniausiai prie pat kamieno, 5–15 metrų aukštyje. Gegužės mėnesį deda 4–6 balkšvus, rudomis dėmėmis margintus kiaušinius. Peri daugiausia patelė (apie 33–35 dienas), o patinas tuo metu ją maitina. Gamtoje paprastai išgyvena 3–4 metus, nors rekordininkai pasiekia ir 15–20 metų ribą.

     Paplitęs beveik visoje Eurazijoje (nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Japonijos rytuose) bei Šiaurės Afrikoje. Peri visoje Europoje, vidutinių platumų Azijoje, Himalajų kalnuose ir šiaurės vakarų Afrikoje. Šiaurinių regionų populiacijos yra migruojančios ir žiemoti skrenda į pietus (Viduržemio jūros regioną, Šiaurės Rytų Afriką, Arabijos pusiasalį, Indiją). Pietinėse arealo dalyse paukštvanagiai yra sėslūs. Lietuvoje paukštvanagis yra įprasta ir dažna rūšis, aptinkama visoje šalies teritorijoje ištisus metus.