Didžioji krakšlė (Acrocephalus arundinaceus) yra devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis. Ši rūšis yra didžiausias Lietuvos krakšlių genties paukštis, pasižymintis itin garsiu, čaižiu ir lengvai atpažįstamu giedojimu.

     Tai stambus, maždaug varnėno dydžio paukštis. Kūno viršutinė pusė rusvai ar gelsvai pilka. Virš akių šviesus antakis. Gerklė ir pagurklis balsvi. Pilvas balsvas, rusvo atspalvio. Antsnapis tamsesnis, posnapis šviesesnis. Kojos rusvos ar pilkos. Jauniklių pilvas tamsiai rusvas.

     Labiausiai mėgsta gausius nendrynus prie ežerų, tvenkinių ar lėtai tekančių upių. Lietuvoje ši rūšis yra paplitusi ir dažnai sutinkama vandens telkinių pakrantėse. Gieda labai garsiai, jos dainoje girdimi grubūs garsai, primenantys „karra-karra-ky-ky“, kurie toli aidu sklinda virš nendrynų. Dažniausiai gieda tupėdama ant nendrės viršūnės. Lizdą suka meistriškai supindama tarp nendrių stiebų. Gegužės – birželio mėn. deda 4-6 melsvai ar žalsvai baltus kiaušinius su pilkomis ir žalsvomis dėmėmis. Peri apie 13 dienų. Išveda vieną vadą. Maitinasi vabzdžiais, jų lervomis, vorais, o kartais ir smulkiomis sraigėmis ar net mažomis varlytėmis.

     Tai migruojantis paukštis, į Lietuvą atskrendantis gegužės mėnesį, o žiemoti išskrendantis į Afriką. Lietuvoje dažna rūšis, pasirodo balandžio pabaigoje, o išskrenda rugsėjo mėn.