Smailiasnukė rimbagyvatė (Ahaetulla nasuta) yra medžiuose gyvenančių gyvačių, priklausančių žaltinių (Colubridae) šeimai, rūšis. Anksčiau manyta, kad Ahaetulla nasuta gyvena visoje Indijoje ir Pietryčių Azijoje, tačiau dabar laikoma endemine Šri Lankos rūšimi. Po modernios molekulinės filogenetinės analizės visos populiacijos už Šri Lankos ribų buvo priskirtos naujai aprašytoms arba atgaivintoms rūšims.

     Kūnas itin lieknas, šonuose šiek tiek suspaustas, primenantis ilgą kaspiną ar virvę. Vidutinis ilgis siekia 1,2–1,5 m, tačiau gali užaugti ir iki 2 metrų. Dažniausiai būna ryškiai žalia (žolės spalvos), tačiau pasitaiko ir rudų ar gelsvų atspalvių. Ištempus odą (pvz., ginantis), išryškėja įspūdingas juodai baltas šachmatiškas raštas, kuris ramybės būsenoje yra paslėptas po žaliais žvynais. Apatinė kūno dalis paprastai būna šviesesnė, su balta ar geltona linija, einančia išilgai kūno šonų. Skiriamasis rūšies bruožas – ilga, minkšta, į priekį ištįsusi snukio atauga. Ji padeda dar geriau imituoti šakelę ar vijoklį. Akys didelės, su horizontaliais, rakto skylutės formos vyzdžiais. Tai suteikia gyvatei binokulinį regėjimą (galimybę matyti trimatį vaizdą), kas yra itin reta tarp roplių ir padeda tiksliai pulti grobį tarp šakų. Šiai rūšiai būdingas lorealinio žvyno nebuvimas (tai padeda ją atskirti nuo kai kurių kitų genties atstovų). Nugaros žvynų yra 15 eilių kūno viduryje. Ventraliniųi (pilvo) žvynų yra 166–207. Uodegos žvynai poriniai, patinų jų būna daugiau (apie 156–180) nei patelių (apie 135–152). Turi po 6 dantis prieš ir po diastemos (tarpo tarp dantų) viršutiniame žandikaulyje. 

     Gyvena drėgnuosiuose miškuose. Jos mėgsta tankią augmeniją, kur gali lengvai pasislėpti tarp lapų. Gyvatės puikiai prisitaiko prie žmogaus pakitusios aplinkos, jei tik yra pakankamai medžių ar aukštų krūmų. Dažnai sutinkamos arbatos ir kavos plantacijose, taip pat namų soduose. Kadangi jos yra žalios ir lieknos, darbininkai jas pastebi tik tada, kai gyvatė pajuda. Paprastai aptinkamos žemumose ir vidutinio aukščio kalvose (iki 1000 m v. j. l.), kur išlieka pakankama drėgmė ir šiluma. Šios gyvatės retai nusileidžia ant žemės, nebent norėdamos peršliaužti į kitą medį arba gerti vandenį (nors dažnai joms pakanka rasos ar lietaus lašų nuo lapų). Tai išskirtinai dieninis roplys. Didžiąją dienos dalį ji praleidžia nejudėdama, pasikliaudama savo maskuote, arba lėtai sėlindama link grobio. Skirtingai nei dauguma gyvačių, kurios kliaujasi uosle (liežuviu), ši rimbagyvatė medžioja akimis. Aptikusi grobį, ji sustingsta, o tada lėtai judina priekinę kūno dalį į šonus (imituodama vėjo linguojamą šakelę), kad tiksliau apskaičiuotų atstumą iki aukos. Pagrindinis maistas – ant medžių gyvenantys driežai (agamos, gekonai) ir varlės. Rečiau puola paukščius ar kitas nedideles gyvates. Jos yra kiaušgyvavedės. Embrionai vystosi kiaušiniuose motinos kūne, o „gimsta“ jau pilnai susiformavę jaunikliai (paprastai 5–15 jauniklių). Jie iškart yra savarankiški ir turi nuodų aparatą.

     Paplitusi beveik visoje Šri Lankoje, išskyrus pačias aukščiausias kalnų vietoves. Labiausiai mėgsta drėgnąsias zonas salos pietvakariuose ir centrinius rajonus.