Žalsvasis laukažygis (Amara aenea) yra viena iš labiausiai paplitusių žyginių (Carabidae) šeimos vabalų rūšių Europoje ir Šiaurės Azijoje.

     Kūno ilgis svyruoja tarp 6,5–9 mm. Kūnas ovalus, kompaktiškas, pritaikytas greitam judėjimui per dirvą. Viršutinė pusė (dorsum) yra blizgi, metalo atspalvio. Dažniausiai sutinkami žalsvi, variniai, bronziniai arba rečiau melsvi individai. Antenos pirmieji trys nareliai yra šviesūs (gelsvi arba rusvi), o likusi antenos dalis – tamsi. Tai vienas svarbiausių lauko sąlygomis pastebimų požymių. Šlaunys (femora) paprastai yra juodos arba labai tamsios, o blauzdos (tibiae) – šviesesnės, rusvos. Prieškrūtinėlės priekiniai kampai stipriai išsikišę į priekį, o užpakaliniai kampai yra aštrūs. Antsparniai turi labai smulkias vageles, o tarpvagiai yra plokšti. Akys palyginti plokščios, nelabai iššokusios į šonus. 

     Skirtingai nei daugelis kitų žygių, kurie yra aktyvūs naktį, šis vabalas dažnai pastebimas dieną, ypač saulėtose vietose. Mėgsta atviras, sausas ir saulėtas vietas: pievas, sodus, laukus ir pakeles. Nors suaugėliai yra visavalgiai ir kartais minta sėklomis, jie taip pat medžioja smulkius bestuburius. Lervos gyvena dirvoje ir yra plėšrios.

     Natūraliai paplitęs beveik visoje Europoje, Šiaurės Azijoje bei Šiaurės Afrikoje. Prieš beveik 200 metų rūšis buvo netyčia įvežta į Šiaurės Ameriką (pirmieji įrašai siekia 1828 m.), kur sėkmingai natūralizavosi ir dabar yra plačiai paplitusi Kanadoje bei JAV (nuo Britų Kolumbijos iki Floridos).