Varputyninis laukažygis (Amara communis) yra žyginių (Carabidae) šeimos vabalas.

     Vabalas yra vidutinio dydžio, paprastai 6–8 mm ilgio. Jo kūnas yra pailgai ovalus, vidutiniškai išgaubtas. Viršutinė pusė (dorsalinė dalis) dažniausiai yra tamsiai bronzinė arba juoda su metaliniu blizgesiu. Pasitaiko retų variacijų, pavyzdžiui, ryškiai mėlynos spalvos individų. Apatinė kūno dalis (ventralinė) yra juoda ir blizgi. Pirmieji trys antenų segmentai yra šviesūs (gelsvi arba rusvi), o likusieji – tamsiai rudi arba juodi. Norint tiksliai identifikuoti rūšį, reikia atkreipti dėmesį į šiuos specifinius bruožus. Ant sparnų, prie skydelio siūlės pagrindo, nėra skydelio poros (scutellary pore). Tai pagrindinis skirtumas nuo labai panašios rūšies Amara plebeja, kuri šią porą turi. Priešnugarėlės pamato duobutės (pronotal foveae) yra taškuotos. Sparnų vagutės (striae) yra smulkios. Kraštinėje sparnų eilėje su taškinėmis duobutėmis yra būdingas tarpas. Kojų blauzdos (tibiae) paprastai yra rūdžių rudumo spalvos, o šlaunys (femora) – juosvos.

     Dažniausiai aptinkami drėgnose pievose, pamiškėse, soduose ar laukuose. Mėgsta slėptis samanose bei po nukritusiais lapais. Dažnai pastebimi bėgiojantys žeme saulėtomis dienomis, tačiau aktyviausi būna naktį arba anksti ryte, kai aplinka drėgnesnė. Suaugėliai labiausiai pastebimi nuo balandžio iki birželio mėnesio, tačiau gali būti randami beveik ištisus metus. Ši rūšis laikoma naudinga žemės ūkiui, nes padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas. 

     Ši rūšis plačiai paplitusi Europoje (įskaitant Airiją ir Didžiąją Britaniją), Kaukaze bei Azijoje iki pat Sibiro ir Kamčiatkos.