Geltonasis laukažygis (Amara fulva) – tai žygių (Carabidae) šeimai priklausanti vabalų rūšis, paplitusi Europoje. 

     Kūnas 7,5–10 mm, gintarinės, šviesiai rudos arba geltonos spalvos. Patinai dažnai turi silpną žalsvą arba bronzinį metališką blizgesį. Priešnugarėlės priekiniai kampai yra suapvalinti ir beveik neišsikiša į priekį. Tai svarbus skiriamasis bruožas lyginant su kitomis Amara rūšimis. Antsparniuose esančios vagelės (striae) gilėja link galinės kūno dalies. Jaunų (ką tik išsiritusių) vabalų antsparniai yra minkšti ir blyškesni nei subrendusių. Galva yra lygi, su ryškiomis juodomis akimis. Kojos yra tvirtos, pritaikytos judėti smėlingu paviršiumi. Antenų spalva paprastai sutampa su kūno spalva, tačiau kai kurių individų antenų nareliai gali būti tamsesni. Lervos turi gerai išvystytas galvos kapsules, kurių plotis skiriasi priklausomai nuo vystymosi stadijos (nuo L1 iki L3). Jų kūnas segmentuotas, su aiškiai matomais šereliais (setae), kurie padeda orientuotis dirvožemyje. Tai viena iš lengviausiai atpažįstamų Amara genties rūšių dėl savo specifinės spalvos.

     Mėgsta atviras, sausas vietas su smėlingu dirvožemiu. Dažnai aptinkamas smėlio karjeruose, kopose ar upių pakrantėse, kur yra mažai augmenijos. Tai naktiniai gyvūnai, dieną praleidžiantys pasislėpę po akmenimis ar giliau smėlyje. 

     Tai plačiai paplitusi palearktinė vabalų rūšis. Aptinkama beveik visoje Europoje – nuo Britų salų vakaruose iki Rytų Europos lygumos rytuose. Paplitimo zona driekiasi per Mažąją Aziją iki pat Vakarų Sibiro. Taip pat aptinkama ir Šiaurės Amerikoje, į kurią pateko iš Europos ir ten sėkmingai įsitvirtino.