Šiltnaminis šliaužlys (Ambigolimax valentianus) yra šliužinių (Limacidae) šeimos pilvakojis moliuskas. 

     Šiltnaminis šliaužlys yra vidutinio dydžio sausumos pilvakojis moliuskas, neturintis išorinės kriauklės. Suaugusio individo kūnas išsitiesus siekia nuo 50 iki 80 milimetrų ilgio. Šio šliužo oda yra minkšta, gleivėta ir pusiau permatoma, todėl gyvūnas atrodo vandeningas. Kūno spalva kinta nuo gelsvai pilkos iki šviesiai rudos ar rausvos. Ant nugaros esančios mantijos ryškėja dvi tamsios išilginės juostos, kurios paprastai nesusikerta ties galine briauna. Mantija dengia priekinę kūno dalį ir užima maždaug trečdalį viso gyvūno ilgio. Šliužo padas yra vientisas, šviesios spalvos, o išskiriamos gleivės yra bespalvės bei vandeningos. Galvos viršūnėje yra dvi poros įtraukiamų čiuptuvų, kurių ilgesnėje viršutinėje poroje išsidėsčiusios akys. Kvėpavimo anga yra dešinėje mantijos pusėje, šiek tiek pasislinkusi į jos užpakalinę dalį. Vidinis kriauklės likutis yra redukavęsis iki kalkinės plokštelės, visiškai paslėptos po mantijos audiniais. 

     Šaltesnio klimato zonose (pvz., Lietuvoje) rūšis aptinkama tik uždarose patalpose – šiltnamiuose, oranžerijose, botanikos soduose ir rūsiuose. Šilto ir švelnaus klimato šalyse šie šliužai gyvena soduose, parkuose, ūkiuose, komposto krūvose ir kapinėse. Dieną gyvūnai praleidžia pasislėpę po vazonais, dėžėmis, pūvančia mediena, akmenimis ar viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kur išlaikoma nuolatinė drėgmė. Tai naktiniai gyvūnai, kurie aktyviai maitintis ir judėti pradeda tik sutemus arba esant labai apsiniaukusiam, lietingam orui. Šie moliuskai yra visaėdžiai. Jie graužia gyvus kultūrinius augalus (daigus, lapus, šakniavaisius), pūvančias augalines liekanas, grybus bei minkštus vaisius. Kaip ir kiti šliužai, jie yra hermafroditai (turi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus). Šiltnaminiai šliaužliai gali sėkmingai apsivaisinti patys be partnerio. Palankiomis šiltnamių sąlygomis jie dauginasi ištisus metus. Kiaušinėlius deda grupėmis į drėgną dirvą ar po priedangomis. Jaunikliai išsirita per kelias savaites ir lytiškai subręsta vos per kelis mėnesius. Šiltnamiuose ir ūkiuose ši rūšis dažnai yra laikoma kenkėju, nes maitinasi kultūriniais augalais. 

     Rūšis yra kilusi iš Iberijos pusiasalio (Ispanijos, Portugalijos, Balearų salų) bei Šiaurės Vakarų Afrikos. Žmonėm transportuojant dekoratyvinius augalus, sodinukus ir vazoninę žemę, kurioje slepiasi šliužų kiaušinėliai ar jaunikliai, rūšis sėkmingai įsitvirtino visame pasaulyje. Išplito į Didžiąją Britaniją, Airiją, Prancūziją, Vidurio Europą, Italiją, Maltą ir Skandinavijos pietus (Švediją). Kaip svetimžemė rūšis aptinkama Šiaurės Amerikoje (JAV, Kanadoje), Pietų Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje bei Pietų Afrikoje.