Driežas Anatololacerta pelasgiana yra žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. 

     Tai nedidelis driežas, kurio atstumas nuo snukio iki kloakos (SVL) siekia iki 65 mm. Liemuo grakštus, uodega ilga. Kūno sandara pritaikyta landžioti siauruose uolų plyšiuose. Snukis smailėjantis. Lyginant su kitomis giminingomis rūšimis, šis driežas turi didesnius smilkininius skydelius (temporalia) ir ilgesnį pirmąjį viršsmilkininį (supratemporale) skydelį. Rūšiai būdingi labai kintantys spalvos ir raštai. Pagrindinė nugaros spalva dažniausiai yra pilkai ruda arba tamsiai ruda. Kai kurie individai turi pastebimą žalsvą atspalvį. Išilgai nugaros driekiasi šviesių taškelių arba dėmių eilė (stuburo linijoje), o šonai dažniausiai būna tamsesni, išmarginti šviesesniais raštais arba tinkleliu. Jaunikliai išsiskiria ryškesniu išilginiu nugaros dryžuotumu. Skirtingai nei daugelio kitų tikrųjų driežų rūšių, Anatololacerta pelasgiana patelės gali būti tokios pat ryškios ir spalvingos kaip patinai. Išorinių išvaizdos skirtumų tarp lyčių beveik nėra. Patinai ant vidinės šlaunų pusės turi gerai išsivysčiusias šlaunų poras, kurių skaičius yra didesnis lyginant su artimomis rūšimis (pvz., A. finikensis). Natūraliose buveinėse gali gyventi kartu su Ophisops elegans, tačiau A. pelasgiana lengva atpažinti iš judrių akių vokų ir lygesnių, smulkesnių kūno žvynelių. 

     Puikiai laipiojanti rūšis, kuriai gyvybiškai svarbūs vertikalūs paviršiai. Pagrindinės buveinės apima uolėtas pakrantes, uolų atodangas ir retus lapuočių miškus. Gausiai aptinkamas kultūrinėse zonose, pavyzdžiui, senose alyvmedžių giraitėse ir dirbamuose laukuose, kurie yra atriboti sausomis akmeninėmis sienelėmis. Šios sienos suteikia idealias slėptuves. Driežai puikiai adaptuojasi miestų aplinkoje. Jie gyvena žmonių gyvenvietėse, archeologiniuose griuvėsiuose bei ant pastatų sienų. Būtent dėl šio prisitaikymo ir prekybinių ryšių laivais rūšis sėkmingai plinta bei sukuria naujas populiacijas už natūralaus arealo ribų. Tai dieninis roplys. Poravimosi metu stebimas unikalus elgesys – kopuliacija gali trukti ilgiau nei 30 minučių. Tuo metu abu partneriai nejudėdami sustingsta vienoje pozicijoje, o tai reikšmingai padidina riziką tapti plėšrūnų grobiu. Rūšis yra kiaušiniadėtė. Patelės kiaušinius deda saugiose, paslėptose vietose, dažniausiai uolų plyšiuose, po akmenimis arba dirbtinėse konstrukcijose (pavyzdžiui, sauso mūro sienų tarpuose). Vados dydis tiesiogiai priklauso nuo patelės kūno dydžio (SVL) – stambesnės patelės išvysto didesnį kiaušinių skaičių. Minta įvairiais sausumos bestuburiais, ypač vabzdžiais.

     Paplitusi pietvakarinėje Turkijos pakrantėje ir gretimuose regionuose (apytikriai tarp Fethiyės ir Milaso miestų, Antalijos provincijoje) bei Graikijos pietryčių Egėjo jūros salose (Rode, Simėje, Tile, Nisyre, Kastelorize, Tragousoje, Pentanisose).