Raudonpetis žvitražygis (Anchomenus dorsalis) yra viena spalvingiausių ir dažniausiai Europoje sutinkamų žyginių (Carabidae) šeimos vabalų rūšių.

     Vabalas yra vidutinio dydžio (5,6–9,2 mm), plokščias ir pailgas. Tai leidžia jam lengvai lįsti į siaurus plyšius po akmenimis ar žievėmis. Galva ir priešnugarėlė ryškiai metališki, dažniausiai tamsiai žali, mėlyni arba beveik juodi. Antsparnių pagrindinė spalva – plytų raudonumo ar oranžinė. Galinėje dalyje (prie viršūnės) yra didelė, ryški, melsvai žalia metališka dėmė. Galva siaura, su didelėmis, išspuogusiomis akimis, kas būdinga aktyviems plėšrūnams. Antenos ilgos, plonos, tamsios, bet pirmieji nareliai dažnai šviesesni. Kojos ilgos, bėgamojo tipo, pritaikytos greitam judėjimui paviršiumi. Jos paprastai yra šviesiai rudos arba gelsvos, kontrastuojančios su tamsiu kūnu. Antsparniai turi ryškias išilgines vageles, kurios yra lygios ir gilios. Kaip ir daugumos žygių, patinų priekinių kojų letenėlės yra šiek tiek praplatėjusios ir turi specialius šerelius, padedančius prisitvirtinti prie patelės kopuliacijos metu.

     Mėgsta atviras, saulėtas vietas: pievas, pasėlių laukus, miško pakraščius ir sodus. Dažnai randami po akmenimis ar augalų liekanomis, kur žiemoja suaugėlių grupėmis. Pajutęs pavojų, vabalas išskiria lakų junginį – undekaną. Tai naktinis plėšrūnas, mintantis amarais, smulkiais vabzdžiais, jų lervomis ir mažais šliužais. Dėl šios priežasties jis laikomas naudingu agrarinėse ekosistemose.

     Paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje, Vidurio ir Vakarų Azijoje.