Rytinis gluodenas (Anguis colchica) yra žvynaroplių (Squamata) būrio roplys, priklausantis gluodenų (Anguidae) šeimai. Ilgą laiką jie buvo laikomi Anguis fragilis porūšiu, tačiau šiuolaikiniai genetiniai tyrimai išskyrė juos kaip atskirą rūšį.

     Kūnas yra cilindriškas, be jokių išorinių galūnių. Suaugę individai pasiekia 40–50 cm kūno ilgį. Uodega sudaro apie pusę viso kūno ilgio, tačiau ji vizualiai beveik nesiskiria nuo liemens. Kaip ir kiti driežai, pajutęs pavojų, rytinis gluodenas gali ją numesti. Skirtingai nei paprastasis gluodenas (A. fragilis), rytinis gluodenas beveik visada turi aiškiai matomas išorines ausų angas. Galvos viršuje esantis nosinis skydelis ir kaktos skydelis dažniausiai liečiasi tarpusavyje. Jų galva morfologiškai yra masyvesnė ir tvirtesnė nei A. fragilis. Turi judančius vokus (gyvatės jų neturi). Liežuvis plokščias ir dvišakas, bet ne toks ilgas ir plonas kaip gyvačių. Kūno viduryje aplink liemenį paprastai yra 26–30 išilginių žvynų eilių (dažniausiai 28). Žvynai lygūs ir blizgūs. Kūnas rudas ar pilkai bronzinis, šonai gali būti tamsesni. Viena ryškiausių ypatybių – melsvos dėmės ant nugaros, kurios ypač dažnos subrendusiems patinams (iki 79 % populiacijos), tačiau pasitaiko ir senesnėms patelėms. Patelės dažnai yra su tamsiomis juostomis šonuose ir stuburo linija, o suaugę patinai tampa vienodesnės spalvos, dažnai su minėtomis melsvomis dėmėmis.

     Rytinis gluodenas mėgsta lapuočių ir mišrių miškų pakraščius, kirtavietes, krūmais apaugusias pievas, sodus bei drėgnas upių pakrantes. Jam gyvybiškai svarbios vietos yra po pūvančiais rąstais, akmenų krūvomis, lapų paklotė ar graužikų urvai. Ši rūšis yra labiau priklausoma nuo miškų masyvų nei vakarinis giminaitis, todėl miškų kirtimas ir negyvos medienos šalinimas yra pagrindinės grėsmės jų populiacijoms. Dažniausiai aktyvūs prieblandoje arba naktį, tačiau po lietaus dažnai išlenda ir dieną. Skirtingai nei daugelis kitų driežų, jie retai kaitinasi tiesioginiuose saulės spinduliuose, dažniau šilumą pasisavina netiesiogiai po saulės įšildytais objektais (akmenimis, skardomis). Rytiniai gluodenai yra gyvavedžiai (tiksliau – kiaušgyvavedžiai) – patelės kiaušinėlius nešioja savo viduje, kol jaunikliai išsirita gimimo momentu. Poravimosi sezonas vyksta balandžio–birželio mėnesiais. Žiemoti pradeda spalio viduryje. Jie žiemoja po žeme, šaknų ertmėse ar urvuose, dažnai susibūrę į dideles grupes (iki keliasdešimt individų), kartais kartu su kitais ropliais ar varliagyviais. Tai lėtai judantis plėšrūnas, mintantis beveik išimtinai bestuburiais: šliužais, sraigėmis, sliekais ir vabzdžių lervomis.

     Ppaplitimas apima didžiulę teritoriją nuo Vidurio Europos iki pat Uralo kalnų. Kontaktinė zona su trapiuoju gluodenu (A. fragilis) driekiasi per Lenkiją, Čekiją, Slovakiją ir Balkanus. Rytuose arealas siekia centrinį Uralą Rusijoje. Pietuose sutinkamas Turkijoje (Anatolijoje), Kaukaze ir šiauriniame Irane. Šios rūšies tikslus arealas Lietuvoje vis dar tiriamas genetiškai. Tyrimai rodo, kad A. fragilis paprastai dominuoja pajūrio zonose ir vakarų Lietuvoje, o A. colchica labiau paplitęs žemyninėje dalyje ir rytiniuose rajonuose. Srityse, kur abiejų rūšių arealai susiduria (pvz., vidurio Lietuvoje ar rytų Lenkijoje), egzistuoja vadinamoji „pilkoji zona“, kurioje aptinkami hibridai. Tokie individai gali turėti abiejų rūšių morfologinių bruožų, todėl tiksliai rūšį nustatyti galima tik atlikus DNR tyrimus.