Rudasis gaisrasekis (Arhopalus rusticus) yra stambus ūsuotinių (Cerambycidae) šeimos vabalas.

     Tai stambus vabalas, kurio kūno ilgis svyruoja nuo 10 iki 30 mm. Šio vabzdžio kūnas yra pailgos, pastebimai suplotos formos ir pasižymi beveik lygiagrečiais antsparnių kraštais. Visas suaugėlio paviršius yra vientisos, matiškai tamsiai rudos arba raudonai rudos spalvos. Vabalo galva yra nukreipta į priekį ir turi stambius, stiprius graužiamuosius burnos organus. Ant kaktos įterptos storos, segmentuotos antenos, kurios patinų kūno ilgiu beveik prilygsta pačiam kūnui, o patelių yra trumpesnės. Šios rūšies akys yra didelės, inksto formos ir labai giliai iškarpytos aplink antenų pamatinius segmentus. Prieškrūtinėlė yra skersos, ovalios formos, o jos šoniniuose kraštuose nėra jokių aštrių dyglių ar gumburėlių. Antsparniai visiškai dengia pilvelį, o jų paviršiuje galima pastebėti smulkias, išilgines briauneles ir tankų taškavimą. Vabalo kojos yra stiprios, vidutinio ilgio, pritaikytos judėti šiurkščiu medžių žievės paviršiumi. Tuo tarpu šios rūšies lervos yra kirmėliškos, baltos spalvos, su stipriai išsivysčiusia ruda galvos kapsule ir galingais žandais.

     Tai tipinis spygliuočių ir mišrių miškų gyventojas. Jo ekologinė niša yra glaudžiai susijusi su spygliuočių medienos degradacijos etapais. Dažniausiai šie vabalai apgyvendina teritorijas su apdegusiais arba neseniai nukirstais medžiais, kelmais bei rąstais. Pušynuose (Pinus) ir eglynuose (Picea), kuriuose gausu džiūstančių, vėjo laužytų ar ligų pažeistų medžių. Rąstų rietuvės po atviru dangumi yra itin palanki vieta kiaušinėliams dėti ir lervoms vystytis. Suaugę vabalai skraido vasaros mėnesiais, daugiausia nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Jie yra naktiniai gyvūnai – dieną slepiasi po atšokusia žieve ar giliuose plyšiuose, o sutemus tampa aktyvūs ir skrenda į dirbtinės šviesos šaltinius. Vabalų poravimasis vyksta saulėlydžio metu. Apvaisintos patelės kiaušinėlius deda grupėmis į storos, šiurkščios žievės plyšius, dažniausiai apatinėje kamieno dalyje (iki 1,5 metro aukščio) arba ant šaknų. Viena patelė gali sudėti iki 800 kiaušinėlių. Po 2–3 savaičių išsiritusios lervos iš pradžių graužiasi po žieve. Vėliau jos gražia ovalias, 6–7 mm pločio landas giliai į balaną bei branduolinę medieną, kurias aklinai užpildo smulkiomis pjuvenomis. Šis vystymosi ciklas trunka 2–3 metus. Ši rūšis žiemoja lervos stadijoje medienos gilumoje arba po žieve. Pavasarį arba vasaros pradžioje lervos suformuoja lėliukės kameras ir išgraužia taką link paviršiaus. Lėliukės stadija trunka apie 14–21 dieną, po kurios išsiritę suaugėliai palieka medį per ovalias išėjimo angas. 

     Šis ūsuotis yra plačiai paplitęs visoje Europoje (nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono), Šiaurės Afrikoje, Sibire, Mongolijoje, Šiaurės Pakistane, Šiaurės Kinijoje, Korėjos pusiasalyje bei Japonijoje. Rūšis taip pat natūraliai aptinkama didelėje dalyje JAV teritorijos. Dėl globalios prekybos neapdorota mediena rudasis gaisrasekis praėjusiame šimtmetyje buvo netyčia įvežtas ir sėkmingai aklimatizavosi Australijoje (ypač Melburno apylinkėse), Naujojoje Zelandijoje bei Pietų Amerikoje (pvz., Argentinos pušynų plantacijose). Lietuvoje rudasis gaisrasekis yra dažna ir įprasta rūšis. Jis aptinkamas visoje šalies teritorijoje. Rūšis yra ypatingai dažna Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvos pušynuose, tačiau kiek rečiau fiksuojama vakariniuose šalies rajonuose.