Paprastasis svirbelis (Bombycilla garrulus) yra žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, svirbelinių (Bombycillidae) šeimos paukščių rūšis. 

     Tai stambokas, „minkštų“ linijų paukštis, maždaug varnėno dydžio (ilgis 18–21 cm, svoris apie 50–70 g). Kūnas kresnas, snapas trumpas ir platus prie pagrindo. Dominuoja švelni, pilkšvai rausva arba rusvai pilka spalva, kuri ant pilvo šviesėja. Plunksnos atrodo itin lygios, tarsi aksominės. Ant galvos ilgas, atgal nukreiptas plunksnų kuodas. Virš snapo ir aplink akis yra ryški juoda „kaukė“, o po snapu – juoda dėmė („barzdėlė“). Sparnai juosvi su sudėtingu raštu. Matomos baltos ir geltonos juostelės. Unikalus bruožas – raudoni, vašką primenantys raginiai priedai ant antrinių plasnojamųjų plunksnų galiukų. Uodega trumpa, tamsi, užsibaigianti ryškia geltona juosta pačiame gale. Plunksnos po uodega (pauodegyje) yra ryškiai rudos (kaštoninės) spalvos. Tai vienas pagrindinių požymių, skiriančių jį nuo kedrinio svirbelio, kurio pauodegys yra baltas. Iš pirmo žvilgsnio patinas ir patelė atrodo identiškai, tačiau iš arti juos galima atskirti. Patinų juoda dėmė po snapu yra ryškesnių kontūrų, o geltona juosta uodegos gale – platesnė ir ryškesnė. Patelių sparnų raštai būna šiek tiek nuosaikesni, o raudonieji „vaškiniai“ galiukai – mažesni arba jų mažiau. 

     Gyvena tankioje taigoje su augančiomis aukštomis eglėmis, pušimis su beržų priemaiša. Labiausiai mėgsta žemumų ir lygumų miškus. Veisimosi laikotarpiu mėgsta gyventi apkerpėjusių spygliuočių sengirių tankmiškio viduryje ar jų pakraščiuose prie užpelkėjusių vietų. Rudenį dažniausiai išskrenda iš spygliuočių miškų ir ima klajoti ieškodami maisto po sodybas, parkus, kur yra gausiau uogų - tokiu metu žmonių nevengia. Šiaurinių populiacijų migracijos prasideda rugsėjo mėnesį. Eurazijos populiacijos žiemoja nuo rytinėje Britų salų dalyje, šiaurinėse Vakarų ir Centrinės Europos dalyse, Ukrainoje, Kazachstane, Kinijoje, Japonijoje. Tai labai bendruomeniški paukščiai, dažnai klajojantys dideliais būriais ieškodami maisto soduose ir miestų parkuose. Lizdą suka eglėje arba pušyje. Jo statybai naudoja samanas, kerpes ir sausas eglių šakeles, o jį iškloja kedenėmis, šiaudais, plaukais ir plunksnomis. Paprastieji svirbeliai peri gegužės - birželio mėnesiais, dėdami 4–6 kiaušinius, juos peri tik patelė 14 dienų. Išsiritę jaunikle lizde išbūna 15–19 dienų. Daugiausia lesa uogas, vaisius, sėklas, bet perėjimo sezonu ir vabzdžius, bestuburius.