Naminis jautis, patelė - karvė (Bos taurus) yra jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis (Bovidae) domestikuotas žinduolis. Naminiai jaučiai buvo prijaukinti maždaug prieš 10 500 metų iš dabar jau išnykusių laukinių jautinių protėvių – taurų (Bos primigenius). Skiriami 6 galvijų porūšiai. Pasaulyje išvesta ~1000 galvijų veislių (Lietuvoje 2). Pagal produktyvumą galvijai skirstomi į pieninius, mėsinius, pieninius mėsinius, mėsinius pieninius. 

     Naminis jautis yra stambus porakanopis žinduolis, pasižymintis masyviu, raumeningu kūnu ir tvirtu skeletu. Gyvūno galva didelė, su plačia kakta ir pailgu snukiu, kurio gale yra drėgna, beplaukė nosies-lūpų veidrodėlio zona. Ant kaktikaulio išaugų formuojasi poriniai, tuščiaviduriai ir nenuimami ragai, sudaryti iš raginių makščių. Kaklas trumpas, storas, o po juo dažnai nutįsta odos raukšlė. Liemuo gilus ir statiško stačiakampio formos, su gerai išreikšta keturių kamerų skrandžio sritimi pilvo ląstoje. Galūnės stiprios, pritaikytos išlaikyti didelį svorį, užsibaigiančios dviem pagrindiniais pirštais, kuriuos dengia keratininės kanopos. Patelės pilvo apačioje turi didelį tešmenį su keturiais speniais, skirtą jauniklių žindymui. Odą dengia tankus kailis, susidedantis iš akuotplaukių ir vilnaplaukių, sudarančių tankią pavilnę, kuri atlieka svarbią termoreguliacinę funkciją. Šių atrajotojų burnos ertmėje nėra viršutinių kandžių, juos atstoja kieta kramtomoji pagalvėlė, o masyvūs krūminiai dantys pritaikyti augaliniam maistui smulkinti. Patinų antriniai lytiniai požymiai pasireiškia dar stambesne priekine kūno dalimi ir ryškesniu sprando raumenynu. 

     Kadangi tai domestikuotas gyvūnas, jo biotopas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus veikla ir antropogeniniu kraštovaizdžiu. Jų protėviai taurai gyvendavo retuose miškuose, miškastepėse, salpiniuose upių slėniuose ir drėgnose pievose. Dabartinis pusiau natūralus biotopas yra natūralios ir kultūrinės ganyklos, atviros pievos, stepės bei savanos (atogrąžų regionuose, kur labiau paplitęs zebu porūšis). Šiems gyvūnams būtina atvira erdvė, gausus gėlo vandens šaltinis ir priėjimas prie maistingos augalijos. Europinio tipo galvijai (Bos taurus taurus) yra pranašesni vidutinio ir šalto klimato zonose, o zebu (Bos taurus indicus) evoliuciškai puikiai prisitaikęs prie karšto, sauso ar drėgno subtropikų ir tropikų klimato. Naminiai jaučiai yra specializuoti žolėdžiai atrajotojai. Jų virškinimo traktas turi sudėtingą keturių kamerų skrandį (didysis skrandis, tinklainis, knygelės, šliužas). Didžiajame skrandyje gyvena milijardai simbiotinių mikroorganizmų (bakterijų ir pirmuonių), kurie fermentuoja augalų ląstalieną (celiuliozę), paversdami ją gyvūnui pasisavinamais lakiaisiais riebalais ir baltymais. Žolę jie sugriebia liežuviu, nupjauna apatiniais kandžiais į kietą viršutinę dantenų pagalvėlę, o vėliau ramioje aplinkoje maistą atryja ir dar kartą kruopščiai sukramto. Tai bandos gyvūnai, turintys griežtą socialinę hierarchiją (vyrauja linijinė subordinacija, kurioje viršenybę lemia amžius, svoris ir ragų dydis). Banda suteikia saugumo jausmą; atskirti nuo grupės gyvūnai patiria stiprų fiziologinį stresą. Naminiai jaučiai yra poligaminiai gyvūnai, galintys daugintis ištisus metus. Lytinė branda pasiekiama maždaug 9–15 mėnesių amžiaus. Nėštumas (veršingumas) trunka apie 283 dienas. Dažniausiai atvedamas vienas jauniklis (veršelis), kurį karvė žindo savo tešmens pienu. 

     Naminis jautis yra kosmpolitinė rūšis, auginama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.