Fidžinė juostuotoji iguana (Brachylophus fasciatus) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, iguaninių (Iguanidae) šeimos roplių rūšis.

     Suaugę individai paprastai siekia apie 60–75 cm. Didžiąją šio ilgio dalį (iki 75 %) sudaro ilga, plona uodega, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą laipiojant tarp šakų. Kūno ilgis be uodegos svyruoja tarp 13,6 ir 19,3 cm. Patinai vidutiniškai yra šiek tiek didesni (apie 16,6 cm) nei patelės (apie 15,7 cm). Suaugęs gyvūnas sveria iki 200 gramų. Išilgai nugaros, nuo kaklo iki uodegos pagrindo, driekiasi viena eilė labai trumpų (iki 0,5 cm) dyglių, primenančių smulkius pjūklo dantis. Šiai rūšiai būdinga ryški smaragdinė žalia spalva, kuri tarnauja kaip puiki maskuotė atogrąžų miškuose. Patinai turi 2–3 plačias (iki 2 cm) vertikalias šviesiai mėlynas arba baltas juostas ant šonų. Jų oda yra jautri šviesai, todėl jie gali keisti atspalvį – pavyzdžiui, patamsėti, kad greičiau sušiltų saulėje, arba pajuoduoti pajutę grėsmę. Patelės dažniausiai yra vientisos žalios spalvos, be juostų, nors kartais gali turėti smulkių šviesių dėmelių ar vos matomų dalinių juostelių. Abi lytys turi geltoną apatinę kūno dalį (pilvą), ryškiai raudonai oranžines akis ir gelsvas šnerves. Patinų galvos yra stambesnės ir masyvesnės nei patelių, su ryškesne gerklės kloste. Gūžys (gerklės klostė) naudojamas demonstruojant jėgą prieš kitus patinus ar viliojant pateles. Patinai turi gerai išvystytas šlaunų poras, kurios išskiria feromonus teritorijai žymėti; patelės jų neturi arba jos yra nefunkcionalios. Ilgi pirštai su aštriais nagais leidžia šiems driežams tvirtai įsikibti į medžių žievę. 

     Pagrindinis jų biotopas yra atogrąžų drėgnieji miškai ir žemumų pakrančių miškai. Jos teikia pirmenybę tankiai augalijai, kuri užtikrina tiek maistą, tiek apsaugą nuo plėšrūnų. Tai medžiuose gyvenanti rūšis. Ji retai nusileidžia ant žemės, nebent dėti kiaušinių. Dažnai aptinkamos tokiuose medžiuose kaip tahitinė kastanija (Inocarpus fagifer) ar introdukuoti mangai. Tai aktyvūs dieną gyvūnai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia šildydamiesi saulėje. Saulės šviesa jiems būtina termoreguliacijai ir virškinimui. Patinai yra itin teritoriniai ir agresyvūs kitų patinų atžvilgiu. Gindami teritoriją, jie linksi galvomis ir intensyvina savo kūno spalvas, kad atrodytų grėsmingesni. Patelės kasa duobutes drėgname smėlyje ar dirvoje, kur padeda nuo 1 iki 7 kiaušinių. Tai viena ilgiausiai trunkančių inkubacijų tarp driežų – ji gali tęstis nuo 120 iki 210 dienų. Jos minta lapais, vaisiais ir žiedais, tačiau progai pasitaikius neatsisako vabzdžių ar net smulkių driežų.

     Paplitusi rytiniame Fidžije. Tai endeminė Lau salų rūšis. Pagrindinės populiacijos telkiasi tokiose salose kaip Vanua Balavu (šiaurėje), Fulaga ir Ogea (pietuose). Istoriškai jos taip pat buvo aptinkamos Moce ir Oneata salose. Moala salos taip pat priskiriamos prie natūralaus arealo dalių. Dėl žmogaus veiklos (tikėtina, gabenimo kanojomis prieš šimtus metų) rūšis paplito ir už Fidžio ribų. Prieš maždaug 300 metų įvežta į Tongos salas, greičiausiai po to, kai ten išnyko vietinė rūšis Brachylophus gibbonsi. Vanuate introdukuota kur kas vėliau, XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kur dabar egzistuoja kaip sulaukėjusi populiacija. Svarbu pažymėti, kad iki 2008 metų visos Fidžio juostuotosios iguanos buvo laikomos viena rūšimi. Po genetinės revizijos nustatyta, kad Centriniame Fidžije (Viti Levu, Vanua Levu, Kadavu, Ovalau) paplitusi kita rūšis – Brachylophus bulabula. Gau sala turi savo specifinę rūšį – Brachylophus gau.