Didysis gerozauras (Broadleysaurus major) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, gerozaurinių (Gerrhosauridae) šeimos roplys. Anksčiau ši rūšis buvo priskiriama Gerrhosaurus genčiai, tačiau po genetinės analizės išskirta į atskirą Broadleysaurus gentį, kurios vienintelis atstovas dabar ir yra.

     Kūnas tvirtas, „kvadratiškas“ arba šiek tiek suplotas iš viršaus į apačią. Suaugę individai paprastai siekia 40–55 cm ilgį. Uodega yra santykinai trumpa – sudaro mažiau nei pusę viso kūno ilgio. Galvos skydeliai yra tvirtai suaugę su kaukolės kaulais. Turi ryškias ausų angas, kurios, lyginant su kitais ropliais, yra gana didelės. Svarbiausias morfologinis bruožas yra osteodermos – odos viduje esančios kaulinės plokštelės. Visą kūną ir uodegą dengia skersinės kvadratinių, su išilginėmis briaunomis žvynų eilės. Turi gerokai mažiau nugaros žvynų eilių (31–38) nei giminingos Gerrhosaurus genties rūšys. Ant kaklo esančios osteodermos yra pačios storiausios (apie 1 mm), o didžiausios randamos ant uodegos. Palei kūno šonus yra gilios klostės (šoniniai grioveliai), kurios leidžia kietam šarvuotam kūnui išsiplėsti kvėpuojant ar pasisotinus. Dominuoja rusvi, pilkšvi arba tamsiai rudi tonai su šviesesnėmis (kreminėmis) dėmelėmis ar dryžiais. Pilvas paprastai yra šviesus. Patinai dažnai būna stambesni už pateles, o veisimosi sezono metu jų gerklės srityje gali atsirasti ryškesnių spalvų pigmentacija.

     Mėgsta sausas ir pusiau sausas savanas, retmiškius bei pajūrio miškus. Driežai dažniausiai aptinkami uolų atodangose, akmenų krūvose, kur gausu plyšių pasislėpti. Dažnai gyvena apleistuose termitų lizduose, kurie suteikia puikią šiluminę izoliaciją ir apsaugą. Gali būti aptinkami nuo jūros lygio iki maždaug 1700 metrų aukščio virš jūros lygio. Tai dieninis gyvūnas, didžiąją dienos dalį praleidžiantis šildydamasis saulėje (mėgsta kaitintis ant akmenų) arba ieškodamas maisto. Pajutę grėsmę, jie žaibiškai sprunka į uolų plyšius ar urvus. Įsispraudę jie gali pripūsti savo kūną, taip užsifiksuodami plyšyje, kad plėšrūnas negalėtų jų ištraukti. Taip pat gali numesti uodegą. Patelės drėgname dirvožemyje, po akmenimis ar apleistuose termitynuose deda 2–6 kiaušinius, kurie išsirita maždaug po 3–4 mėnesių. Pagrindinį racioną sudaro nariuotakojai (vabzdžiai, voragyviai), tačiau jie mielai ėda ir augalinį maistą: vaisius, gėles, lapus. Didesni individai gali sumedžioti smulkius stuburinius, pavyzdžiui, kitus driežus ar graužikus.

     Rūšis plačiai paplitusi Rytų ir Pietų Afrikoje – nuo Sudano ir Etiopijos šiaurėje iki Pietų Afrikos Respublikos pietuose.