Pasėlinis šukažygis (Calathus fuscipes) yra viena dažniausių Europoje paplitusių žyginių (Carabidae) šeimos vabalų rūšių. 

     Suaugėliai paprastai yra 10–14,5 mm ilgio. Kūnas pailgas, vidutiniškai išgaubtas, būdingos žygiams „atletiškos“ formos. Viršutinė pusė (galva, prieškrūtinėlė ir antsparniai) yra juoda, blizgi. Apačia taip pat tamsi. Kojos ir antenos beveik visada yra skaidriai raudonos arba rudai raudonos spalvos, kas sukuria stiprų kontrastą su juodu kūnu. Prieškrūtinėlės forma beveik kvadratinė, bet link pagrindo (apačios) šiek tiek platėjanti. Galiniai kampai statūs arba šiek tiek užapvalinti. Prie pagrindo abiejose pusėse yra po negilią duobutę. Antsparniai turi aiškias išilgines vageles. Trečiajame antsparnių tarpelyje tarp vagelių paprastai yra nuo 2 iki 5 smulkių duobučių. Kaip ir kitų Calathus genties narių, jų letenėlių nagai yra pjūkliški (dantyti iš vidinės pusės), o tai padeda jiems geriau kibti į substratą. Ši rūšis dažniausiai turi gerai išvystytus sparnus ir geba skraidyti, nors dažniau juda bėgdama žeme. 

     Tai tipiškas atvirų kraštovaizdžių gyventojas. Jį dažniausiai rasite pievose, ganyklose, stepėse ir dirbamuose laukuose (ypač javų ar kaupiamųjų kultūrų). Rūšis puikiai prisitaikiusi prie žmogaus veiklos. Dažnai aptinkama soduose, daržuose, parkuose, dykvietėse ar pakelėse. Nors tai nėra miško vabalas, jis dažnai sutinkamas sausuose miškų pakraščiuose, retmiškiuose ar kirtavietėse. Šis vabalas teikia pirmenybę sausoms arba vidutinio drėgnumo vietoms. Jis vengia užmirkusių, pelkėtų dirvožemių. Tai naktinis grobuonis, kuris aktyviai medžioja smulkius bestuburius dirvos paviršiuje. Dienos metu vabalai slepiasi po akmenimis, medžių šaknimis, nukritusiais lapais ar dirvos plyšiuose, kad išvengtų tiesioginių saulės spindulių ir išdžiūvimo. Aktyvūs tampa sutemus, kai išeina medžioti. 

      Rūšis plačiai paplitusi visoje Europoje, taip pat aptinkama Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Ji buvo introdukuota ir į Šiaurės Ameriką.