Raudonkrūtinis šukažygis (Calathus melanocephalus) yra žyginių (Carabidae) šeimos vabalų rūšis.
Vabalas pasižymi ryškiu kontrastu tarp kūno dalių spalvų, kas padeda jį atpažinti gamtoje. Tai vidutinio dydžio žygis, kurio kūno ilgis siekia 6–9 mm. Galva juoda arba tamsiai ruda, blizgi. Prieškrūtinėlė ryškiai raudona arba rusvai raudona. Tai pagrindinis skiriamasis bruožas nuo panašaus Calathus mollis, kurio prieškrūtinėlė paprastai yra tamsesnė (ruda) ir mažiau kontrastuoja su antsparniais. Antsparniai juodi arba labai tamsiai rudi, su išilginėmis vagutėmis. Kojos ir čiuopikliai yra blyškūs, dažniausiai gelsvai arba rausvai rudi. Letenėlės turi būdingus šukiškus nagelius (pectinate claws), kurie yra būdingi visai Calathus genčiai. Ši rūšis pasižymi sparnų polimorfizmu, t. y. populiacijoje gali būti dviejų tipų individai. Trumpasparniai: sparnai stipriai redukuoti, vabalai neskraido. Ši forma paprastai dominuoja stabiliose populiacijose. Ilgasparniai turi pilnai išsivysčiusius sparnus ir skrydžio raumenis, geba skraidyti ir kolonizuoti naujas teritorijas. Skirtingai nei kai kurių kitų rūšių, C. melanocephalus sparnų vystymąsi dažnai lemia aplinkos sąlygos (temperatūra ir maistas lervos stadijoje), o ne tik genetika. Išoriškai patinai ir patelės yra labai panašūs.
Mėgsta atviras, saulėtas vietas su smėlingu dirvožemiu, pavyzdžiui, laukus, pievas, kopas ar retus miškus. Dieną slepiasi po akmenimis ar nukritusiais lapais, o naktį išlenda medžioti. Suaugėliai dažniausiai matomi nuo balandžio iki spalio mėnesio. Šiauriniuose regionuose jų gyvenimo ciklas gali trukti dvejus metus, o lervos dažniausiai žiemoja dirvoje. Tai plėšrūnas, mintantis smulkiais bestuburiais.
Rūšis aptinkama visoje Europoje – nuo Viduržemio jūros regiono pietuose iki Skandinavijos šiaurėje. Jos nėra tik kai kuriose mažosiose valstybėse (Monake, San Marine, Vatikane) ir atokiose salose. Paplitimo arealas tęsiasi per Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, Kaukazą iki pat Užbaikalės Sibire. Šiaurės Amerikoje, manoma, kad ši rūšis čia buvo įvežta žmogaus.