Paprastasis smiltinukas (Calidris alba) yra tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. 

     Tai vidutinio dydžio bėgikas. Kūno ilgis 18–21 cm. Svoris: 33–110 g (svoris gali smarkiai kisti kaupiant riebalus migracijai). Išskleistų sparnų plotis siekia apie 35–41 cm. Žiemos metu paukštis yra itin šviesus – tai balčiausias iš visų bėgikų. Viršutinė dalis yra šviesiai pilka, o apačia – grynai balta. Ties sparno lenkimu matoma ryški tamsi dėmė. Veisimosi metu galva, kaklas ir krūtinė tampa rusvos (plytų) spalvos su tamsiais brūkšneliais. Viršutinė kūno dalis išmarginta juodomis ir rudomis dėmėmis, primenančiomis „šachmatų lentą“. Jauniklių apdaras panašus į suaugusiųjų, tačiau viršus labiau margas, su būdingomis juodomis strėliškomis dėmėmis. Kojos juodos, vidutinio ilgio. Unikalus bruožas – smiltinukas neturi užpakalinio piršto (yra tripirštis), kas padeda jam greičiau bėgioti kietu pakrantės smėliu. Snapas juodas, tiesus, santykinai trumpas ir tvirtas (masyvesniu pamatu nei kitų bėgikų). Skrendant matoma balta juostelė sparnuose ir tamsi uodega su baltais pakraščiais. 

     Gyvena Arkties tundroje. Renkasi sausas, akmenuotas vietas, esančias netoli gėlo vandens šaltinių (ežerų, upelių ar pelkių), paprastai 60–800 m virš jūros lygio. Migracijos ir žiemojimo metu lanko atvirus, smėlėtus vandenynų ir jūrų paplūdimius, kur stipri mūša. Taip pat nevengia potvynių ir atoslūgių zonų, smėlio seklumas, purvo lygumas. Rečiau užklysta į vidaus vandenų pakrantes (didelių ežerų ar upių krantus). Tai itin aktyvus paukštis. Jo biologijai būdingas specifinis „bėgiojimas paskui bangas“ – jis seka atslūgstančias bangas, kad greitai surinktų išplautus vėžiagyvius, kirmėles ir moliuskus, kol jų vėl neuždengė vanduo. Lizdus suka birželio–liepos mėnesiais, kai tundroje nutirpsta sniegas. Lizdas tai paprasta duobutė žemėje, išklota kerpėmis, sausais lapais ar žole. Dažniausiai įrengiamas sausesnėje, aukštesnėje vietoje, kad būtų geras matomumas. Paprastai dedami 4 kiaušiniai (alyvinės arba žalsvos spalvos su tamsiomis dėmelėmis). Smiltinukai taiko kelis skirtingus perėjimo modelius, priklausomai nuo maisto kiekio tundroje. Monogaminis modelis: pora kartu peri ir prižiūri jauniklius. Įdomiausia dvigubos dėties strategija – patelė padeda dvi dėtis į skirtingus lizdus. Vieną lizdą peri patinas, o kitą – pati patelė. Tai leidžia užauginti dvigubai daugiau palikuonių per trumpą Arkties vasarą. Jauniklių auginimas trunka apie 24–32 dienas. Jaunikliai vos išsiritę ir nudžiūvę palieka lizdą ir patys bėgioja ieškodami maisto (vabzdžių). Tėvai juos saugo ir šildo, kol šie tampa savarankiški. Didžiąją metų dalį laikosi būriuose, kurie gali siekti nuo kelių iki 80 ar daugiau individų.

     Paplitęs Eurazijos, Šiaurės Amerikos šiaurėje - šiaurės Kanadoje, Grenlandijoje, Svalbarde ir šiaurės Rusijoje (Taimyro pusiasalyje, Naujojo Sibiro salose). Žiemą smiltinukai paplinta po visą pasaulį. Jie sutinkami beveik visų žemynų (išskyrus Antarktidą) smėlėtuose vandenynų ir jūrų paplūdimiuose – nuo Britų salų iki Pietų Afrikos, Australijos ir Pietų Amerikos galo. Lietuvoje aptinkamas pajūryje traukimo metu.