Kanarinis šakninukas (Calomicrus wollastoni) yra lapgraužinių (Chrysomelidae) šeimos, grublėnų (Galerucinae) pošeimio vabalų rūšis. Kanarų salų endemikas. Šį vabalą pirmą kartą 1861 metais aprašė portugalų botanikas ir entomologas Barão do Castello de Paiva. Rūšis pavadinta pagerbiant jo draugą, garsų anglų entomologą Thomas Vernon Wollaston, kuris daug prisidėjo tyrinėjant Atlanto vandenyno salų fauną.

     Šios lapgraužių rūšies kūnas yra pailgos, kiaušiniškos formos, pasižymi švelniu blizgesiu. Vabalo dydis paprastai svyruoja tarp 3,5 ir 5 mm, todėl jis yra pastebimai stambesnis už daugelį kitų šios genties atstovų. Pagrindinė šių vabalų kūno spalva yra geltonai ruda arba smėlinė, tačiau kai kurios kūno dalys turi tamsesnių atspalvių. Vabalo galva yra palyginti plati, tamsios spalvos, su stambiomis ir išsprogusiomis sudėtinėmis akimis šonuose. Ant galvos esančios antenos yra siūliškos formos, ilgos ir sudarytos iš vienuolikos segmentų, kurių viršūnėlės dažnai būna patamsėjusios. Priešnugarėlė (pronotum) yra skersinė, šiek tiek siauresnė už antsparnius, o jos paviršius smulkiai taškuotas. Antsparniai yra šviesiai geltoni, tačiau jų pakraščiai ir siūlė dažnai būna apvesti tamsiai ruda ar juoda juostele. Vabalo krūtinėlė ir pilvelio apačia yra tamsios, beveik juodos spalvos, o tai sukuria ryškų kontrastą su šviesia viršutine kūno dalimi. Kojos yra palyginti ilgos, pritaikytos vikriai laipioti po mitybinius augalus, o jų letenėlės užsibaigia smulkiais nageliais. 

     Ši rūšis aptinkama sausuose ir pusiau sausuose Kanarų salų regionuose, kur dominuoja sukulentiniai bei sausrai atsparūs augalai. Tai atviros, saulėtos kalvų ar uolėtos šlaitų vietos, kuriose gausiai auga jų mitybiniai augalai. Vabalai sutinkami nuo žemumų iki vidutinio kalnų aukščio zonų, kuriose iškrenta nedaug kritulių ir vyrauja šiltas subtropinis klimatas. Calomicrus wollastoni yra monofagas. Tiek suaugėliai, tiek lervos maitinasi išskirtinai mėnuline rūgštyne (Rumex lunaria), kuri vietinių gyventojų vadinama calcosa. Vabalai graužia šio augalo lapus, minkštuosius audinius ir kartais pumpurus. Patelės kiaušinėlius deda ant mitybinio augalo dalių arba dirvoje arti jo šaknų. Išsiritusios lervos gyvena ant augalo arba viršutiniame dirvos sluoksnyje, maitindamosi smulkiomis šaknimis bei nukritusiais lapais. Perėjusios kelias lervos stadijas, jos lėliukėmis virsta dirvožemyje, iš kur vėliau išropoja naujos kartos suaugėliai. Suaugę vabalai yra aktyvūs šiltuoju metų laiku, kai mėnulinė rūgštynė intensyviai žaliuoja ir leidžia naujus ūglius. Jie yra puikūs skrajūnai, lengvai persikeliantys nuo vieno krūmo ant kito. 

     Calomicrus wollastoni gyvena tik Kanarų salyne. Vabalas nėra vienodai paplitęs visose salose. Jis dažniausiai fiksuojamas centrinėse ir vakarinėse salyno salose, tokiose kaip Tenerifė bei Gran Kanarija, kuriose gausiai auga jo vienintelis mitybinis augalas.